„Iš tikrųjų turime dvejus metus, tikrai sieksime, kad verslo grupės, kurios padarė žalą valstybei, ją atlygintų“, – po komiteto posėdžio kalbėjo V.Bakas.
Jis pridūrė, kad komitetas suformulavo pasiūlymus Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Seimo energetikos komisijai.
„Ir tikrai mes sieksime peržiūrėti visus „MG Baltic“ sandorius, kurie buvo daromi 2008-2012 metais, bus peržiūrėtas LEO LT įkūrimo ir gyvavimo sandoris. Šita suma gali siekti ne vieną šimtą milijonų eurų, kiek padaryta žalos. Ir teks ieškoti būdų, kaip ją valstybei atlyginti“, – kalbėjo V.Bakas.
Vėliau jis pridūrė, kad reikėtų įvertinti įmonių, minimų išvadose, patikimumą – tiek „MG Baltic“, tiek įmonės NUKEM.
Pagrindinės NSGK komiteto patvirtintos tyrimo išvados:
- Nustatyti neskaidraus ir neteisėto kai kurių politinių partijų finansavimo atvejai, susiję su neteisėtais ir nekontroliuojamais lobistinės veiklos ir viešųjų privačių interesų pažeidimais, taip pat verslo grupių interesais per kontroliuojamas žiniasklaidos priemones daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir ar politiniams procesams, kelia grėsmę valstybės interesams.
- Rusijos korporacijos „Rosatom“ atstovų, NUKEM atstovų „MG Baltic“ neskaidriais ryšiais su politikais, valstybės tarnautojais, įmonių vadovais buvo siekiama paveikti projektų įgyvendinimą Ignalinos AE.
- Rusijos karinio pramoninio komplekso įmonėje „Iževskij radiozavod“ pagaminta ir „Lietuvos geležinkelių“ įdiegta lokomotyvų saugos sistema KLUB-U yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.
- Rusijoje pagaminta VĮ „Oro navigacija“ įdiegta radiolokacinė įranga yra nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais.
- Koncerno „MG Baltic“, kaip įtakingiausios Lietuvos įmonės veikla, kuria daromas poveikis politinei sistemai, institucijoms, neteisėta įtaka politikams ir politiniams procesams, kelia grėsmę demokratiniam valstybės valdymui ir nacionaliniam saugumui.
NSGK trečiadienį nusprendė paviešinti visą medžiagą, kurią gavo komitetas vykdydamas tyrimą, išskyrus valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančią informaciją.
Išvadose apie „Liberalų sąjūdį“ – švelniau
Prieš kurį laiką paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje buvo daug dėmesio skirta Liberalų sąjūdžiui, jis vadintas pilnai koncerno kontroliuojama partija, tačiau NSGK galutinėse išvadose tokio griežto partijos vertinimo neliko.
Apie tai paklaustas komiteto narys, konservatorius Arvydas Anušauskas aiškino, jog tai buvo tik viena dalis komiteto turėtos medžiagos.
„Komitetas nekėlė sau tikslo nurašinėti tarnybų pateiktos informacijos, mes darėme savo vertinimą ir savo išvadas. Kartais jos sutapdavo, kartais – ne“, – kalbėjo jis. A.Anušauskas pabrėžė, kad išvadose liko tai, kad koncernas darė įtaką Liberalų sąjūdžiui.
Išvadose parlamentarai sako, kad galima teigti, jog kai kurios valstybės institucijos buvo de facto užvaldytos, tačiau V.Bakas konkrečiai neatsakė į klausimą, kurios tai institucijos ir siūlė skaityti visas išvadas, kuriose jos yra išvardytos.
LRT komisijos pirmininko pareigose nebemato
Kai kurie išvadose minimi asmenys, turėję ryšių su „MG Baltic“, ir toliau eina pareigas, pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas, LRT komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas.
Paklaustas, kas bus daroma jų atžvilgiu, V.Bakas teigė, kad dėl to turės apsispręsti Konkurencijos tarybos vadovas. LRT komisijos pirmininką tvirtina Seimas.
„Iš to, ką matome išvadose, aš sunkiai įsivaizduoju vadovo buvimą, bet tai yra Seimo skiriamas pareigūnas ir, matyt, dėl to apsispręs Seimas“, – sakė jis.
Seime yra pažeidžiamų parlamentarų
Atsakydamas į žurnalistų klausimus V.Bakas sakė, kad ir dabartiniame Seime yra pažeidžiamų parlamentarų.
Jis patikslino, kad taip teigia turėdamas omenyje partijų neskaidraus finansavimo aspektą.
NSGK komiteto pirmininkas teigė, jog svarbu suprasti, jog Lietuva dar neužsitikrino energetinės nepriklausomybės: „Mes padarėme vieną žingsnį, bet kita mūsų koja – vis dar pelkėje ir niekaip negalime tos kojos ištraukti ir ne vienerius metus. O negalime ištraukti, nes yra žmonių, kurie stengiasi išsaugoti Lietuvą energetinėje priklausomybėje.“
NSGK pirmininkas pridūrė, kad reikia išvalyti Lietuvą nuo kompanijų, kurios nesuderinamos su nacionalinio saugumo interesais.
Anot V.Bako, komitetas tyrė politinės korupcijos atvejus, norėdamas parodyti bendrą vaizdą, kuris atvertų kelius stiprinti politinę sistemą. Tyrimo metu buvo apklausti 27 žmonės: ministrai, Seimo nariai, valstybės įmonių vadovai, NSGK gavo medžiagą iš VSD, STT, Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, VRK, Konkurencijos Tarybos, duomenų inspekcijos komiteto nariai prašė informacijos dėl asmens duomenų naudojimo.
„Tyrėme neteisėtus galios centrus, kurie kūrė politiką. Tai yra tokie atvejai, dėl kurių mūsų žmonės nusivilia, išvažiuoja, tie atvejai, kurie neleidžia valstybei eiti į priekį, vystytis sąžiningam verslui“, – kalbėjo V.Bakas.
V.Bakas sakė, kad jei politikai nėra atsparūs, niekas negali jiems padėti. „Reikėtų pradėti nuo politinės sistemos stiprinimo, tai yra raktas į sprendimą“, – aiškino jis.
„Kuo išsiskyrė šis koncernas. Jis aptarnavo ne tik savo interesus, jis aptarnaudavo ir kitų interesus. Jeigu kuri verslo grupė turi problemų, jai nereikia kreiptis į teismą“, – apie „MG Baltic“ veiklą kalbėjo V.Bakas ir priminė komisijos išvadose esantį epizodą, kai „VP Market“ kreipėsi į „MG Baltic“ pagalbos, prašydami padėti išvengti milijoninių mokesčių. Ir, anot jo, tai koncernui pavyko padaryti.
NSGK narys Jonas Jarutis sakė, kad komitetas parengė keletą siūlymų STT, Seimui dėl teisės aktų parengimo, Vyriausybei ir kitoms institucijoms.
J.Olekas susilaikė, nes tyrimas turėjo politinį atspalvį
Vienintelis susilaikęs socialdemokratas Juozas Olekas teigė, kad galima pasidžiaugti, jog bandymų daryti įtaką politikams buvo daugiau, nei pavyko.
„Lietuvos politinė sistema gali apsiginti. Bet susilaikiau dėl to, kad tyrimas neapėmė visų galimų įtakos objektų, koncernų ir aiškiai turėjo politinį atspalvį, nes jau šiandien valdantieji giriasi ir jau kviečia ateiti į rinkimus. Antras faktorius – mūsų išvadų konstatuojamoje dalyje, mano supratimu, tiesiame gelbėjimosi ratą vienam iš teisiniuose procesuose esančių koncernų, įvardinami terminais, kurie ne politinis, o teisėsaugos vertinimas“, – savo motyvus, kodėl balsuodamas susilaikė, vardijo J.Olekas.
R.Juknevičienė: bandymai paveikti komitetą nepavyko
Konservatorė Rasa Juknevičienė, NSGK komiteto pirmininko pavaduotoja, sakė, jog džiaugiasi, kad pagaliau baigėsi šis tyrimas.
„Mačiau, kad bandoma daryti poveikį komiteto tyrimui – turiu omenyje vieno dienraščio publikacijas, kurio vadovai įtariami korupciniais dalykais“, – kalbėjo ji. Konservatorė pridūrė, kad bandymai paveikti komiteto narius nepavyko.
Ji teigė, kad tyrime galima įžvelgti teigiamą dalyką – „MG Baltic“ siekė daugiau galios, nei gavo. „Buvo atvejų, kai „MG Baltic“ pasiekė savo tikslus, bet buvo atvejų, kai jie nieko nelaimėjo“, – kalbėjo ji.
„Santūriai pozityviai vertinau tyrimą. Atskleidžia voratinklį, kuris buvo rezgamas ne vienerius metus vieno koncerno. Norėčiau, kad mūsų verslas imtų skandinavišką pavyzdį ir atsisakytų rusiško stiliaus susiliejimo su verslu ir su žiniasklaida“, – teigė ji.
D.Gaižauskas šlovino savo partiją
„Valstietis“ NSGK narys Dainius Gaižauskas spaudos konferencijoje ėmė reklamuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, aiškindamas, kad negerovės užaugo valdant konservatoriams, o spectarnybos esą atsivėrė komitetui tik dėl „valstiečių“ švarumo.
„Taip kad konservatoriai vienaip ar kitaip išsivalyti savo munduro tikrai negalės. Todėl, kad yra pakankamai faktų, keliančių įtarimų, kad šita partija vienaip ar kitaip žinojo, matė, tačiau nieko nedarė“, – aiškino jis.
D.Gaižauskas atpasakojo buvusio premjero Andriaus Kubiliaus liudijimą komitetui, kuriame šis esą teigė daug žinojęs, bet aiškinęs, kad negalėjo nieko padaryti.
„Man kyla klausimas, kaip nieko negali padaryti, tai imkit pavyzdį iš „valstiečių“, kurie atėjo, gavo informaciją ir padarė“, – aiškino jis.
Išvadose daugiausiai dėmesio – „MG Baltic“ ir „Rosatom“
Maždaug 50 puslapių išvadoje NSGK mini keletą įmonių ir verslininkų bei politikų ir institucijų, kurias palietė toli besidriekę verslininkų čiuptuvai.
Daugiausiai dėmesio išvadose skiriama koncernui „MG Baltic“ ir jo vadovų įtakai politikams bei įvairioms valstybės institucijoms ir valstybės įmonėms. Tarp asmenų, su kuriais ryšius palaikė koncerno vadovai, minimi ne tik politikai ar institucijų vadovai – pažįstamų, iš kurių gaudavo informaciją, koncerno vadovai turėjo net teisėsaugos institucijose.
Išvadose rašoma apie „MG Baltic“ sąsajas su Rusijos koncernu „Rosatom“, kuris taip pat bandė paveikti politikus, taip pat savarankišką milžiniškos rusų įmonės veikimą siekiant daryti įtaką.
Išvadose epizodiškai minima „Vilniaus prekyba“, neįvardijant pavadinimų aprašoma neteisėta žiniasklaidos grupių veikla, politinių partijų bandymai apeiti finansavimo barjerus, steigiant, darant neteisėtus susitarimus su neįvardijamomis verslo grupėmis.
Plačiau apie pirminį išvadų variantą, kurį gavo 15min, skaitykite čia.
