Pristatymo renginyje dalyvavęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sakė: „Kai kažkas manęs kiek anksčiau klausė, kuris Vilniaus rajonas yra mano mėgstamiausias, atsakiau, jog aukštuminė Naujamiesčio dalis. Dabar tai yra vadinama Aukštamiesčiu“.
Svarbiausia yra neišsigąsti drąsių sprendimų ir kartais šiek tiek iš pažiūros nerealias idėjas yra verta pamėginti įgyvendinti.
Taip pat jis pridūrė, jog čia atsiradusi jėga (bendruomenė ir atsikraustę kūrybiški žmonės) yra miesto gyvybė ir ateitis. Svarbiausia yra neišsigąsti drąsių sprendimų ir kartais šiek tiek iš pažiūros nerealias idėjas yra verta pamėginti įgyvendinti.
Aukštamiestis yra Vilniaus centrinėje, aukštutinėje Naujamiesčio dalyje. Šiais metais nagrinėta tik trijų kvartalų teritorija, ribojama Švitrigailos, T. Ševčenkos, Vytenio ir Panerių gatvių. Ši dalis turi daugiau industrinio paveldo ir funkcijų įvairovės, taigi ir kūrybinės potencijos.
Aukštamiestis įdomus daug kam
Aukštamiesčio vizijų pristatymo renginyje taip pat dalyvavo daugybė architektų, urbanistų, kraštovaizdžio specialistų, aplinkinių kvartalų gyventojų, nekilnojamo turto vystytojų, naujakurių, dizainerių, Nyderlandų Karalystės ambasadorius Bert van der Lingen, loftų vystytojų, Aukštamiesčio kūrybinių studijų savininkai – šis rajonas išties rūpi didelei daliai Vilniaus gyventojų.
Be to, vienas pagrindinių tikslų, kad šis rajonas taptų traukos tašku ne tik vietiniams, bet ir svečiams iš užsienio, kūrybiškumo ir modernaus savitumo ieškantiems turistams, verta alternatyva Senamiesčiui. Pasaulio didmiesčiai jau seniai didžiuojasi išvystytais industriniais rajonais, kurie pasižymi kūrybiškais sprendimais, išvystytu pramogų sektoriumi.
4-ių Aukštamiesčio vizijų reziumė: dėl ko architektai sutaria
Kūrybinių dirbtuvių metu, kurios vyko mėnesį, kiekviena architektų komanda dirbo atskirai, tačiau rezultatai rodo, kad kryptis, kur link turėtų judėti Aukštamiestis yra panaši visų keturių komandų vizijose.
Visos komandos Aukštamiesčio kvartalus mato kaip būsimą Naujamiesčio centrą – atvirą, margą ir nuolat gyvą.
Didžioji dalis architektų sutiko, kad Aukštamiestyje jau esamai kūrybinei bendruomenei bet kokios architektūros primetimas gali neprigyti. Taigi šiuo atveju jų vizijos yra tik patariamosios, o daug kas atiduodama į gyventojų rankas.
Komanda pasivadinusi „Ko.ordinatės“ netgi aiškiai išreiškė, kad jų siūloma vizija yra greičiau žaidimo taisyklės: „Siūlome jas, kad bendruomenei būtų lengviau susitarti ir imtis konkrečių veiksmų“.
Visi darbai vienaip ar kitaip aptarė kvartalų atvėrimo į išorę problemą: nuo būtinybės įrengti praėjimus, alėją, iki simbolinių vartų į „kūrybinį loftų pasaulį“. Taip pat architektai sutaria, kad šių kvartalų vidiniai kiemai problematiški ir chaotiški, tačiau tuo ir žavūs. Verta pamąstyti apie kuo daugiau įėjimų, vartų ir kitų atvirumą simbolizuojančių elementų ir juos iškelti į didžiųjų gatvių puses.
Tiesa, nei viena grupė nesiūlė nušluoti fabrikų kvartalų nuo žemės paviršiaus ir daugumą pastatų statyti naujai. Architektus sužavėjo išorinės pilkumos ir jau dabar ten verdančio vidinio gyvenimo kontrastas.
Visos komandos Aukštamiesčio kvartalus mato kaip būsimą Naujamiesčio centrą – atvirą, margą ir nuolat gyvą.
4-ių Aukštamiesčio vizijų reziumė: dėl ko architektai nesutaria
„Aukštamiesčio Arterijos“ kūrybinių dirbtuvių metu paaiškėjo, kad vieni siūlo labiau koncentruotis į žalias viešąsias erdves ant didžiulių buvusių fabrikų stogų bei skatina Vilniaus miesto savivaldybę teikti leidimus tokiems projektams.
Kitos komandos vis tik pasilieka prie idėjos, jog medžiai turi būti ant žemės, o ant stogų turėtų keltis funkcinės paskirties erdvės: parkingai, sporto aikštelės ir pan.
Vieni architektai siūlo kvartalų pertvarkymą atsiremiant į erdvinių kliuvinių griovimą ir naują statybą, kiti siūlo išlaikyti visus pastatus šiuose kvartaluose.
Urbanistai ir kiti taip pat tarė žodį
Iš Amsterdamo į Aukštamiesčio pristatymą atvykusios ekspertės, NDSM laivų statyklos, kurios konversija jau įsibėgėjusi, fondo direktorė Kim Tuin ir viešųjų ryšių, bendruomenių specialistė Janine Driessen pabrėžė gyventojų vaidmens svarbą. Darbas su jais kuriant teritorijų vizijas tapo jau standartine praktika Vakaruose – atsižvelgti į gyventojų lūkesčius, norus yra būtina.
Urbanistas ekspertas Mindaugas Pakalnis tiki savivaldos galia: „Tik savivaldybės galioje konvertuoti tokio dydžio teritorijas. Prisiminkime Šiaurės miestelio konversiją.“ Jo nuomone, kad Aukštamiesčio idėjos taptų kūnu, būtina Vilniaus miesto savivaldybės parama.
Vilniaus miesto mero patarėja Agnė Selemonaitė diskusijų metu nudžiugino būrį susirinkusiųjų – savivaldybė jau ėmėsi žingsnių tvarkant praktinius ir juridinius dalykus.
Reziumavus visas vizijas, bendruomenės ir ekspertų atsiliepimus po „Aukštamiesčio Arterijos“ pristatymo, panašu, jog Aukštamiesčiui (angl. Uptown) lemta tapti Vilniaus miesto kultūros židiniu ir tikro miestiečio namais.
„Aukštamiesčio Arterijos“ organizatoriai – Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ su Aida Štelbiene priešaky ir menų fabrikas „Loftas“ – sieks tęsti kūrybinius veiksmus, kol Aukštamiestis netaps realybe.
