Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 06 16

Privačios medicinos klinikos Kaune vadovė: „Medicinoje – tikras chaosas, likome be kardiologų“

Iš visų Kauno apskrityje veikiančių gydymo įstaigų 77 proc. poliklinikų, 79 proc. ligoninių ir 80 proc. odontologijos kabinetų jau yra pateikę veiklos atnaujinimo planus. Tačiau durų atvėrimo procesas užtruko. Pakalbinta vienos privačios Kauno medicinos klinikos vadovė piktinosi, kad valdžia sukėlė tikrą chaosą, tačiau daugiausiai kritikos ji žėrė Kauno klinikoms, „pasisavinusioms“ kardiologus.
Eilės Kauno klinikose
Eilės Kauno klinikose/ Asociatyvi nuotr. / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Planinės paslaugos gydymo įstaigose buvo sustabdytos, siekiant užkirsti kelią koronavirusinės infekcijos (COVID-19) plitimo rizikoms. Praėjus kuriam laikui, Sveikatos apsaugos ministerija ėmė raginti gydymo įstaigas kuo greičiau atnaujinti veiklą.

Gydymo įstaigų veikla oficialiai atnaujinama tuomet, kai jos parengia, suderina su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) paslaugų atnaujinimo ir teikimo planą, kaip turi būti užtikrinta tinkama infekcijų kontrolė, pacientų ir medikų saugumas. Karantino laikotarpiu kiekviena gydymo įstaiga pati sprendžia, nuo kada ir kokių paslaugų teikimas bus atnaujintas, kaip jos bus teikiamos pacientams – nuotoliniu būdu ar gyvai priimant pacientus, kaip bus valdomi pacientų srautai.

„Pagirtina, kad kai kurios gydymo įstaigos sureagavo į ministerijos kvietimą kuo greičiau atnaujinti veiklą. Juolab, kad karantino metu stacionarinių paslaugų apimtys buvo susitraukusios iki minimumo. Visgi nerimą kelia kai kurių ligoninių pasyvumas. Turime suprasti, kad pirmoji koronaviruso banga buvo sėkmingai suvaldyta, turime prisitaikyti ir išmokti gyventi vadinamojoje naujoje realybėje. Gydymo įstaigų steigėjai ir vadovai turi suprasti, kad prioritetas yra pacientų sveikata“, – birželio pradžioje teigė sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Aurelijus Veryga.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno klinikose
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno klinikose

Kuo greičiau atnaujinti paslaugų teikimą buvo skatinama įvairiomis priemonėmis: tiek keičiant paslaugų apmokėjimo iš Valstybinės ligonių kasos tvarką, tiek ir mažinant reikalavimus, pvz., dėl turimos medicinos įrangos rezervo.

Skelbta, kad atnaujinusios planinių paslaugų teikimą ligoninės per 2 savaites turės pasiekti nustatytą rodiklį – planinėms paslaugoms teikti naudoti ne mažiau 80 proc. infrastruktūros, t. y. lovų, medicinos įrangos ir pan. Skelbta ir tai, kad atnaujinusios planinių paslaugų teikimą ligoninės per 2 savaites turės dirbti ne mažesniu nei 80 proc. pajėgumu per dieną, skaičiuojant nuo maksimalių jų galimybių. Pirmajame etape, t.y., iškart atnaujinus paslaugas, įstaigoms ir rekomenduota išnaudoti pusę – 50 proc. – pajėgumų.

Gegužės 29 d. duomenimis, Kauno mieste ir rajone veiklos atnaujinimo planus buvo pateikusios vos 38 proc. poliklinikų, 35 proc. ligoninių bei 39 proc. odontologijos kabinetų, iš viso – tik 38 proc. visų gydymo įstaigų. Tiesa, kaip 15min žurnalistę informavo NVSC Kauno departamentas, pagrindinės Kauno apskrities ligoninės ir poliklinikos veiklą iki birželio pradžios jau buvo atnaujinusios. Situacija kito labai greitai.

Birželio 4 d. duomenimis, etapinio atnaujinimo planus buvo paruošusios 74 proc. ambulatorines paslaugas, 76 proc. stacionarias paslaugas bei 78 proc. odontologijos paslaugas teikiančių Kauno apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Iš viso – 818 (77 proc.). Kauno mieste ir rajone birželio 4 d. veiklą buvo atnaujinusios ar ruošėsi greit atnaujinti 628 (76 proc.) asmens sveikatos priežiūros įstaigų.

Atskleidė viešą paslaptį

NVSC Kauno departamentas, paprašytas 15min žurnalistės, birželio 8 d. nurodė keletą Kauno miesto ir rajono stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, nepateikusių Kauno departamentui planų. Su kai kuriomis jų redakcijai nepavyko susisiekti, o štai UAB „VAKK“ (Dr. A.Kildos klinika), įsikūrusios Gaižiūnų gatvėje, direktorė Vilija Kildienė liko nustebusi – juk veiklą jos valdoma privati medicinos klinika atnaujino dar gegužės 11 d., tad kodėl NVSC tvirtina kitaip?

„Veiklą mes atnaujinome vieni pirmųjų. Neteikiame stacionarinių paslaugų, turime tik dienos stacionarą“, – paaiškino V.Kildienė.

Ji prakalbo apie viešą paslaptį – tai, kad universitetinės Kauno klinikos uždraudė specialistams dirbti kitose gydymo įstaigose, – tik pas juos, taip UAB „VAKK“ neteko, pvz., kardiologų ir negali jau kurį laiką pasiūlyti šių specialistų paslaugų.

„Dirba tie specialistai Kauno klinikose, žinoma, didžiausiu etatu, lyginant su kitomis savo darbovietėmis, bet karantino metu negali jie niekur kitur dirbti ir užsidirbti, tik Kauno klinikose. O dar ta netiksli informacija dėl 1/12 finansavimo iš ligonių kasų. Juk daug įstaigų, ypač privačių, nedirba su ligonių kasomis. Mūsų tai neliečia – mes dirbame privačiai, mums niekas nieko nemoka. Vieną dvyliktąją mokėjo viešosioms įstaigoms. Jos gavo pinigus, nors nedirbo ar budėjimus padarė.

Čia viskas taip suvelta, kad neįsivaizduojat. Medicinoje sukurtas chaosas. Kenčia tik žmonės, ypač iš rajonų. Niekas neprieina pasikonsultuoti. Visi skambina, nori pakliūti, o nieko negalime padėti. Viešosiose įstaigose bus didžiulės eilės. Reikalingas žmogui kardiologas, kur jis prieis pas jį? Privačios negali priimti. Visą Lietuvą tai liečia“, – piktinosi V.Kildienė.

Medicinoje sukurtas chaosas. Kenčia tik žmonės, ypač iš rajonų.

15min primena, kad paskelbus karantiną, kai poliklinikos, ligoninės sustabdė planinių paslaugų teikimą, joms mokėta viena dvyliktoji buvusių pajamų. Jas vėl pradėjus teikti, peržiūrima ir apmokėjimo tvarka. Ministras A.Veryga ne kartą yra raginęs sveikatos priežiūros įstaigas aktyviau pradėti vėl teikti planines paslaugas. To nedarančioms įstaigoms jis net panaikino vienos dvyliktosios finansavimą.

Paklausta, su kokiais sunkumais, be darbuotojų trūkumo, įstaiga susidūrė atnaujindama savo veiklą, V.Kildienė paaiškino, kad pasikeitė paslaugų teikimo tempas – juk po kiekvienos konsultacijos reikia dezinfekuoti patalpas, daryti pertraukas. Jei iki karantino priimdavo koks specialistas 10 pacientų, tai šiuo metu tegali priimti 5.

„Darbuotojus kitus aš susigrąžinau, turime atlyginimus mokėti, tačiau pajamų tiek, kiek anksčiau negauname“, – piktinosi UAB „VAKK“ vadovė.

Kauno klinikų nuotr./Kauno klinikos
Kauno klinikų nuotr./Kauno klinikos

Kauno klinikos: dirbti kitur nedraudžiama

15min žurnalistė pasidomėjo, ar Kauno klinikos išties neleidžia specialistams dirbti kitose gydymo įstaigose ir taip sukuria savotišką chaosą, juk valdžia rekomendavo, o ne įsakmiai nurodė medikams paslaugas teikti tik vienoje darbovietėje.

Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė 15min patikino, kad darbuotojams nėra draudžiama dirbti kitose gydymo įstaigose.

„Jokių dokumentų, „draudžiančių dirbti kitoje gydymo įstaigoje“, taip pat nereikalaujama pasirašyti. Tačiau nuo karantino pradžios, siekiant maksimaliai apsisaugoti nuo kryžminio kelių gydymo įstaigų užkrėtimo COVID-19 galimybės, Kauno klinikų gydytojų buvo prašoma organizuoti savo darbą kitose gydymo įstaigose ciklais pagal atitinkamą darbo krūvį skirtingose darbovietėse“, – paaiškino ji.

Pasak A.Aleksandravičiūtės-Šviažienės, Kauno klinikos karantino laikotarpiu yra perorganizavusios savo darbo principus pagal numatytus algoritmus, kad medikai galėtų dirbti ciklais ir tai geranoriškai derina su kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracijomis (susitarimo būdu).

Atnaujinus planinių stacionarinių ir ambulatorinių paslaugų teikimą, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro A.Verygos sprendimais (2020 m. balandžio 29 d. V-1018 ir V-1019), Kauno klinikos ir toliau užtikrina infekcijų kontrolės reikalavimus, siekiant darbuotojų ir pacientų saugos, kryžminės taršos prevencijos, – paslaugos teikiamos organizuojant darbuotojų darbą ciklais ir darbo grafikais.

„Šios priemonės padeda užtikrinti minimalius darbuotojų tarpusavio kontaktus, darbuotojų ir pacientų saugą bei kontaktų atsekamumą. Norėdami sumažinti tikimybę mūsų darbuotojams užsikrėsti COVID-19 infekcija ir užkirsti kelią galimam jos plitimui Kauno klinikose bei nenutrūkstamai užtikrinti gyvybiškai svarbių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Lietuvos pacientams, nuo pat pandemijos pradžios dedame visas pastangas, kad apsaugotume savo darbuotojus ir pacientus“, – patikino Kauno klinikų atstovė.

Kauno klinikose dirba daugiau nei 7 tūkst. darbuotojų, iš kurių – 2212 gydytojų, daugiau nei 2300 slaugytojų.​​

NVSC nepateikusiųjų atnaujinimo planų sąraše buvo nurodyta ir UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“, veikianti Savanorių pr., tačiau šios įstaigos atstovė 15min žurnalistę patikino, kad veiklą bendrovė atnaujino dar gegužę.

„Esame dienos stacionaras, atliekame dienos chirurgiją. Jau operuojam, konsultuojam“, – dar birželio 10 d. teigė „Akių lazerinės chirurgijos centro“ atstovė.

Kaip birželio 15 d. pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, iš visų Lietuvoje veikiančių gydymo įstaigų beveik 75 proc. poliklinikų, 85 proc. ligoninių ir kiek daugiau nei 84 proc. odontologijos kabinetų jau atvėrė ar ketina atverti duris pacientams artimiausiu metu.

Remiantis NVSC birželio 15 d. duomenimis, Lietuvoje ligoninių paslaugų atnaujinimo planus NVSC jau yra pateikusi 171 ligoninė, 1580 poliklinikų ir 1811 odontologijos kabinetai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais