„Siūlome 2021-uosius metus daryti tokį pereinamąjį laikotarpį. Nes jei nuo sausio 1-osios milijonui augintinių įvesime tą privalomą ženklinimą, fiziškai veterinarijos gydytojai to padaryti tikrai nesugebės, žmonių nepasitenkinimas, aišku, kils. Siūlome per 2021 metus sutvarkyti įstatyminę bazę, kad privalomai suženklinti gyvūnai būtų nuo 2022 metų gegužės 1 dienos“, – trečiadienį Vyriausybės pasitarime teigė viceministras.
Tačiau tam prieštaravo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir premjeras Saulius Skvernelis, vadindami šį planą neambicingu.
„Tikrai problema nėra močiutės šuo, kuris ar bėgioja kieme, ar pririštas prie būdos, Problema yra tie dešimtys atvejų, t.y. šunų daugintojai, kur pagrindinis tikslas ir yra užkardyti tą nelegalią veiklą (...). Manau, premjere, negalime sau leisti iki 2022 metų atidėti problemos sprendimą, ypatingai kalbu apie tų daugyklų veiklą, kurie iš to pelnosi ir daro didelę žalą ne tik valstybei, bet visam gyvūnų gerovės veidui“, – tikino ministras.
S.Skvernelis atkreipė dėmesį, kad K.Mažeika šiuo metu pavaduoja ir patį žemės ūkio ministrą, tad galėtų šį klausimą susiderinti su savimi.
„Kaip sakoma, visi įrankiai ministre, jūsų rankose – repliką reikia priimti, reikia rimto pokalbio su savimi. Tarp dviejų ministrų – aplinkos ir žemės ūkio – nėra sunku susitarti, nes yra idealioji sutaptis“, – ironizavo jis.
„Iš ministerijos pateikta informacija išties yra planas, kaip nieko nedaryti dar kurį laiką. Tikiuosi, kad po savaitės, kai pristatysite pažangą ir kaip žemės ūkio ministras, mes matysime labai konkrečius sprendimus su labai konkrečiais terminais – ne 2022 metais ar kokiais nors 2050 metais, kad neliktų nė vieno neženklinto gyvūno“, – tvirtino premjeras.
Šiuos pasiūlymus Ministrų kabinetas dar vertins kitą savaitę.
Taip pat iki galo nesutariama, ar valstybei reikėtų ženklinimą kompensuoti, nes kompensacijos biudžetui galėtų atsieiti iki 15 mln. eurų.
E.Viskontas teigia, kad gyvūnų teisių gynimo organizacijos pasisakė, kad toks valstybės kišimasis būtų nederamas, nes „gyvūnas yra prabangos, ne pirmo būtinumo prekė, kuria asmenys turėtų patys pasirūpinti“.
„Pagal dabartines rinkos kainas, vidutiniškai gyvūno ženklinimas Lietuvoje kainuoja 15 eurų, o pagal skaičiavimus, šiuo metu neženklintų yra apie milijoną gyvūnėlių. Tai mums reiktų paskirti daugiau nei 15 mln. eurų. Tokia suma – pakankamai ženkli, tai mes žiūrime kitą variantą: pirmiausiai, orientuotis į socialiai remtinus asmenis, kurie negali pasirūpinti savo gyvūnais, finansuoti dalį būtent jiems“, – sakė viceministras.
Ministerijos skaičiavimais, pasirinkus pastarąjį variantą, išlaidos būtų bent triskart mažesnės.
Taip pat siūloma, jog gyvūnų ženklinimą galėtų atlikti gyvūnų teisių gynėjų asociacijos – jų veiklos stiprinimui būtų galima skirti papildomai lėšų. Svarstoma sukurti ir specialią mobiliąją programėlę, skirtą gyvūnų ženklinimui ir registracijai.
Anot E.Viskonto, šiuo metu Europoje naminius gyvūnus privalomai ženklina 26 šalys ir Lietuva lieka viena iš nedaugelio to dar nedarančių.
Ministerija taip pat žada pateikti teisės aktų pataisų paketą dėl gyvūnų ženklinimo, griežčiau reglamentuojant gyvūnų veisimą, veisėjų registravimą. Be kita ko, ŽŪM siūlo ateityje numatyti draudimą įsigyti neregistruotą gyvūną, supaprastinti šunų ir kačių gyvūnų įvežimo į Lietuvą tvarką. Taip pat svarstoma prisijungti prie Lenkijos iniciatyvos ir pasiūlyti Europos Sąjungai sukurti vieningą naminių gyvūnų prekybos sistemą.
Mes žiūrime kitą variantą: pirmiausiai, orientuotis į socialiai remtinus asmenis, kurie negali pasirūpinti savo gyvūnais, finansuoti dalį būtent jiems, – sakė E.Viskontas
Vyriausybė taip pat dar vertins Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) prašymą dar šiemet papildomai skirti 230 tūkst. eurų greitam reagavimui į pažeidimus, kad būtų užtikrinamas specialistų budėjimas visą parą.
E.Viskontas tvirtino, kad ministerija nesiūlo griežtinti atsakomybės už gyvūnų gerovės pažeidimus, nes bent kelis tokius pasiūlymus šiuo metu svarsto Seimas. Jis akcentavo, kad griežtesnėms bausmėms nepritaria ir gyvūnų teises ginančios organizacijos – jos akcentuoja bausmės neišvengiamumo prioritetą.
ŽŪM šiuo aspektu žada vertinti policijos pasiūlymą pakeisti Administracinių nusižengimo kodeksą, numatant lengvesnį pareigūnų patekimą į asmens ar įmonės patalpas. Taip pat svarstoma rengti specialius mokymus kaltais dėl žiauraus elgesio su gyvūnais pripažintiems asmenims, panašiai, kaip tai daroma su kursais neblaiviems vairuotojams.
Viceministras atkreipė dėmesį, jog policija ir VMVT jau sutarė stiprinti pajėgas nustatant gyvūnų gerovės pažeidimus, o pati tarnyba regioniniuose padaliniuose steigia budinčias brigadas, kur be tarnybos gyvūnų gerovės inspektorių dirbs ir privatūs veterinarai.
Be kita ko siūloma 4-11 klasių moksleiviams skirti dvi akademines valandas per metus paskaitoms apie gyvūnų gerovę.
Gyvūnų gerove pastaruoju metu susirūpinta po aktyvių gyvūnų gynėjų pranešimų apie gyvūnų teisių pažeidimus nelegaliose veisyklose, o pareigūnams atlikus reidus, rasta nugaišusių, kankinamų šunų ir kitų gyvūnų.
