Į Seimą rudens sesijoje turėtų atkeliauti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos, kurioms siūloma įvesti privalomą testavimą ir skiepijimą nuo COVID-19.
Privalomai skiepytis reikėtų tiems, kurie darbo metu susiduria su žmonėmis, dėl amžiaus ar sveikatos būklės turinčiais didelę riziką užsikrėsti COVID-19.
-
Dauguma lietuvių pritaria, kad nesiskiepijantys sulauktų didesnių ribojimų – apklausa
-
Privalomo testavimo pasekmė? Penktadaliu daugiau pasiskiepijusių restoranų darbuotojų
-
Apklausa: privalomo skiepijimo nuo COVID-19 nepalaikytų pusė apklaustų lietuvių
-
Prekybininkai neslepia: nesitestuojančius darbuotojus nušalina, bet tokių – vienetai
Konkrečios profesijos pataisose nėra nurodytos, tačiau SAM atsakymuose 15min teigė, jog tai – sveikatos, globos ir švietimo įstaigų darbuotojai.
Atsisakiusieji skiepytis galėtų būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliami dirbti ko nors kito.
Jeigu tokių galimybių nėra, nepasiskiepijusių lauktų nušalinimas nuo darbo, jie negautų darbo užmokesčio iki tol, kol nepasiskiepytų.
Tiesa, yra išimčių: privalomai nereikėtų skiepytis negalintiems to daryti dėl medicininių kontraindikacijų, persirgusiems COVID-19 arba jei truktų vakcinų.
Testai mėnesiui – apie 40 eurų
Pataisomis taip pat siūloma įtvirtinti tam tikrų profesijų žmonių privalomą reguliarų testavimą.
Jo reikėtų tiems, kurie darbo metu negali išlaikyti saugaus atstumo su kitais, kurie reguliariai keliauja į užsienį, vykdo ar dalyvauja vykdant viešąjį administravimą.
Tam tikrų profesijų atstovai jau dabar turi privalomai testuotis dėl COVID-19, jei nėra pasiskiepiję ar persirgę šia infekcija, tačiau dabar jų tyrimus apmoka valstybė.
Siūloma, kad už testus mokėtųsi patys darbuotojai arba darbdaviai, jei jie sutiktų.
Darbuotojui reguliarus testavimasis (bent tris kartus per mėnesį) kirstų per kišenę – mėnesiui tai kainuotų apie 40 eurų, per metus susidarytų didesnė kaip 400 eurų suma.
Valstybė ir toliau mokėtų už testus, jei truktų vakcinų, jei darbuotojas negalėtų skiepytis dėl medicininių kontraindikacijų ir jei darbovietėje susidarytų infekcijos protrūkis.
Siūloma, kad pataisos, Seimui jas priėmus, įsigaliotų nuo lapkričio 1-osios.
A.Veryga: žmonės piktinsis, jei visi turės testuotis
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys iš opozicijos „valstietis“ Aurelijus Veryga teigiamai vertina norą įvesti prievolę skiepytis tiems, kurie dirba su rizikos grupėje esančiais žmonėmis.
„Kai kur ta logika galėtų būti teisinga, jeigu tai tikrai bus žmonės, kurie dirba su pažeidžiamomis grupėmis, kuriems patiems ypatingai pavojinga užsikrėsti – jeigu tai tikrai bus vyresnio amžiaus žmonės, žmonės, kurie serga lėtinėmis ligomis ir dėl to yra pažeidžiami“, – 15min komentavo politikas.
Pati logika teisinga – mes neleidžiame dirbti, tarkime, tuberkulioze sergančiam žmogui kažkur su vaikais.
„Pati logika teisinga – mes neleidžiame dirbti, tarkime, tuberkulioze sergančiam žmogui kažkur su vaikais <...>, bet reikia matyti, kaip viską planuojama įgyvendinti“, – pridūrė jis.
Pasak A.Verygos, prievolė skiepytis neturėtų virsti bausme.
Dėl prievolės reguliariai testuotis Seimo narys reiškė daugiau abejonių – svarstė, kokia prasmė testuotis nesiskiepijusiam tolimųjų reisų vairuotojui, jie jis neturi daug kontaktų.
„Nežinau, kiek čia tame logikos, nes viskas priklauso nuo detalių, nuo to, kur tas žmogus būna.
Jeigu jis, sakykime, yra tolimųjų reisų vairuotojas, jis gali labai daug šalių pravažiuoti, bet ar realiai jis kontaktą su kuo nors turės?
Gal jis kontakto turės mažiau nei mes kiekvieną dieną turim eidami į parduotuves. Tai ar jam reikia testuotis?
Visur turi būti kažkokia sveiko proto logika“, – teigė A.Veryga.
„Jeigu rizika yra didelė, tada tvarkoje, galima taikyti priemones. Bet jeigu be atrankos visus pradedama stumti testuoti, žmones paprastai tai piktina“, – pridūrė jis.
J.Sejonienė: siūlymas – teisingas ir proporcingas
Kad Seimas turėtų priimti pataisas dėl prievolės tam tikriems asmenims vakcinuotis, sutiko ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovė iš valdančiųjų Jurgita Sejonienė.
„Tai yra viena iš infekcijų kontrolės priemonių, man atrodo, ji yra proporcinga ir teisinga“, – 15min teigė ji.
Tai yra viena iš infekcijų kontrolės priemonių.
Politikė palankiai atsiliepė ir apie prievolę tam tikriems asmenims reguliariai testuotis, kai jie nenori ar negali vakcinuotis.
Tik esą reikėtų susitarti, kas už tai mokės – darbuotojas ar darbdavys.
O gal reikėtų testuotis ir tiems, kurie pasiskiepiję?
„Dėl pasiskiepijusių asmenų testavimo bent jau aš nemačiau, kad būtų siūlomas koks nors projektas. <...> Jeigu jis atsirastų, nenustebčiau. Būtent dėl delta atmainos plitimo ypatybių“, – teigė J.Sejonienė ir pridūrė, kad šią koronaviruso atmainą gali nešioti ir paskiepyti žmonės, nors ir trumpiau nei neskiepyti.
Vertindama Seimui teikiamas pataisas dėl privalomo reguliaraus testavimosi, J.Sejonienė darė prielaidą, jog testuotis reikės ir nepasiskiepijusiems Seimo nariams, nes jie esą dalyvauja vykdant viešąjį administravimą.
„Turėtų įeiti ir Seimo nariai, kurie yra nepasiskiepiję. Jie turėtų reguliariai testuotis“, – svarstė ji.
Ragina nesiimti prievartos
Kitaip nei politikai, profesinių sąjungų lyderiai apie prievolę skiepytis atsiliepė tik neigiamai.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas teigė, jog esamos tvarkos, kai nenorintys skiepytis mokytojai ir kiti švietimo sektoriaus darbuotojai testuojasi, keisti nereikia.
„Mes nepritariam. Mes manom, kad turi būti tokia pati tvarka, kokia yra dabar. Mokytojams sudarytos galimybės skiepytis, o tie, kurie atsisako skiepytis, jiems privaloma testuotis kas 70 dienų.
Ši tvarka veikia, berods, nuo balandžio mėnesio, mes manom, kad tokia tvarka turėtų išlikti“, – 15min komentavo profsąjungos lyderis.
Pasak jo, dėl skiepų, nepaisant aplinkybių, turi apsispręsti pats žmogus:
„Turi būti paliktas pasirinkimas žmogui – jis pats turi apsispręsti, ar jis nori vakcinuotis, ar jam užtenka testuotis. Be to, yra švietimo darbuotojų, kurie negali vakcinuotis dėl ligų ir panašiai.“
Turi būti paliktas pasirinkimas žmogui.
Prievolei nepritaria ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Kristina Krupavičienė.
„Mes pasisakom, kad nebūtų prievartos dėl skiepijimo“, – 15min komentavo ji.
Mano, kad Vyriausybė panikuoja
„Vyriausybės sprendimuose matau paniką, nes pirmos pandemijos metu, kada neturėjom nė vieno pasiskiepijusio žmogaus, įmonės dirbo. Nebuvo jokių čia masinių užsidarymų. <...> O dabar turime daug žmonių su imunine sistema COVID-19 ir aš nesuprantu, iš kur čia tokia panika“, – dėstė K.Krupavičienė.
Jos įsitikinimu, pavyzdžiui, socialiniai darbuotojai, patys jaučia pareigą skiepytis, nes kontaktuoja su vyresnio amžiaus žmonėmis:
„Jie patys supranta, kad jiems reikia pasiskiepyti.“
Kalbėdama apie privalomą testavimąsi, „Solidarumo“ lyderė teigė, jog tai neturėtų būti problema.
„Suprantu, kad skiepas yra kai kam problema dėl sveikatos, yra baimių, kad neaišku, kokios bus pasekmės, bet dėl testo tai nėra jokių čia baimių. Padarei testą ir žinai, kad esi sveikas“, – aiškino K.Krupavičienė.
Testus nesiskiepijantiems, jos įsitikinimu, turėtų apmokėti darbdavys.
Seimo rudens sesija, kurios metu bus svarstomos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos, prasidės rugsėjo 10-ąją.
