Paskutinės akcijos dienos! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti
2020 05 19

Privatininkų ES lėšomis įrengtas Smiltynų parkas staiga tapo sunkiai prieinamas – atitvėrė grioviais

Kauno rajono miškuose esantis Smiltynų parkas, panaudojant ES lėšas, įrengtas prieš keletą metų. Karantino metu jo, kaip ir kitų pažintinių takų, lankomumas išaugo, tačiau tuo nepatenkintas liko gretimą sklypą valdantis asmuo. Norėdamas atsikratyti prašaliečių, jis užtvėrė privažiavimą prie parko – iškasė griovius, taip atkirsdamas patekimą ir prie ten pat esančios dujotiekio infrastruktūros.
Smiltynų parkas ir jo prieigos
Smiltynų parkas ir jo prieigos / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Į 15min kreipėsi skaitytojas Vidmantas, informavęs apie Domeikavos bendruomenės feisbuko grupėje vykstančią diskusiją.

„Kauno rajone esantį Smiltynų parką, kuris buvo rekonstruotas už ES lėšas, savavališkai bandoma „privatizuoti“, užtveriant, perkasant visus įmanomus privažiavimus ir kelius į parko teritoriją. Pro šiuos kelius taip pat eina ir dujų vamzdynai. Pirmą kartą tie grioviai pastebėti prieš kokias 2-3 savaites, bet iš komentarų feisbuko grupėje galima spręsti, kad tai – jau ne pirmas kartas, kai tas kelias yra perkasamas“, – teigė skaitytojas, iš Domeikavos seniūnijos komentarų supratęs, kad Smiltynų I kaime esantį parką įrengė ir valdo privatus asmuo.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Smiltynų parkas ir jo prieigos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Smiltynų parkas ir jo prieigos

Minėtoje feisbuko grupėje balandžio 25 dieną buvo paskelbtas įrašas: „Smiltynų parkas. Tai privati valda ar viešas parkas? Vakar dar pavyko įvažiuot, o šiandien jau ne, iškasti grioviai ir girtas traktorininkas šūkauja, kad čia privati valda, dinkint iš čia ir t.t.“.

Po šiuo įrašu pasipylė komentarai.

„Kaip galėjo taip pasielgti, kai ten yra privažiavimas iki dujų mazgų, kurie yra prie Neries?“, – stebėjosi vienas Domeikavos feisbuko grupės narių.

Situaciją balandžio 27 dieną komentare paanalizavo ir Domeikavos seniūnija, pranešusi, kad dėl šio atvejo buvo susisiekta su visomis galimomis institucijomis. Kadangi parko teritorija patenka ir į dujotiekio apsaugos zoną, seniūnija susisiekė ir su Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Amber Grid“ bei elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“, kadangi šalia perkasimų stovi ir transformatorių pastotės.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Smiltynų parkas ir jo prieigos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Smiltynų parkas ir jo prieigos

„Galime patvirtinti, kad visos šios teritorijos yra privačios“, – komentare teigė Domeikavos seniūnija.

Kažkam paklausus, kaip tuomet patekti į parką, seniūnijos atstovas pakomentavo: „Parkas taip pat yra privatus, o iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) dar negavome atsakymų dėl kelio servituto“.

Informuodama NŽT, Domeikavos seniūnija tikino, kad perkastas lauko kelias, kuriuo naudojasi ir „Amber Grid“, norėdama privažiuoti prie dujotiekio, tęsiasi per trijų savininkų žemes. Seniūnijai neva tai yra žinoma, kad vienas iš savininkų planuoja statyti kelio užtvarą savo privačiame sklype.

Šalia parko pastatytas ir informacinis stendas, skelbiantis, kad „projektą remia Lietuvos Respublika“. Iš jo turinio darosi akivaizdu, jog parkas įrengtas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Smiltynų parkas ir jo prieigos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Smiltynų parkas ir jo prieigos

Žmonės kėlė klausimą, ką reiškia stende nurodyta „visuomenei prieinamo parko“ sąvoka, ir piktinosi, kad sutvarkius teritoriją iš ES lėšų, galima vėliau ir tvora ją užtverti. Vienas kito komentatoriai klausinėjo, ar įmanoma tuos iškastus griovius pereiti. Būta ir tokių, kurie nematė užtvėrimuose problemų: „Tai eini ir nueini, nematau problemos. Ar čia visiems reikia prie pat to medinio tako pasistatyt, ar negali mašinos pasilikt šalikelėj... Aš, kai noriu, pėškom nueinu ir vaikui atrakcija per griovį perlipt, bet jums to nesuprast, jums reik su aukštakulniais tiesiai iš mašinos ant lentų tako išlipt.“

Gegužės 2 dieną prie griovių jau buvo atsiradę akmenys, metaliniai užtvėrimai.

„Gal tie keliai perkasami su tikslu, kad žmonės nebesilankytų parke?“, – kėlė klausimą dar vienas komentatorius.

Laukia paaiškinimų iš NŽT

Visus šiuos klausimus 15min uždavė Domeikavos seniūnijai ir Kauno rajono savivaldybei. Kas ir kokiu tikslu atitvėrė parką nuo lankytojų ir ar tai padarė teisėtai, juk žemė – privati?

Gegužės 12 dieną Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė 15min informavo, kad Smiltynų parkas įrengtas privačiame sklype (dalyje privataus miško), ir jis įrengtas aukšto slėgio dujotiekio apsaugos zonoje.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Smiltynų parkas ir jo prieigos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Smiltynų parkas ir jo prieigos

„Prašiau parko savininkų projekto, bet tai taip ir liko tik prašymu. Projektas finansuotas per Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA). Kiek investuota ES lėšų, informacijos neturime. Savivaldybė prie parko įrengimo savo lėšomis neprisidėjimo. Savininkai įrengdami parką su Kauno rajono savivaldybe ar Domeikavos seniūnija projekto nederino.

Su parku ribojasi dar du privatūs sklypai. Kiek pavyko surinkti informacijos, tai perkastam keliukui yra nustatytas tarnaujantis servitutas. Parašėme NŽT raštą, kad išsiaiškintų, kas gali naudotis minėtu keliuku. „Amber grid“ ir „Litgrid“ yra informuotos apie susidariusią situaciją. Kasinėjimui leidimų jie nėra išdavę. Telefonu paaiškino, kad rašys raštu įpareigojimus sklypų savininkams dėl perkasų apsaugos zonose“, – situaciją komentavo seniūnė, patikinusi, kad kelias buvo perkastas balandžio 25 dieną, o išraustos vietos yra privačios.

Kur tiksliai suprojektuotas patekimas į parką, L.Mišeikienė teigė nežinanti – vis dar laukia atsakymo iš NŽT.

Dėl parko lankytojų nepatenkinti vietos gyventojai

Pasak seniūnės, parke įrengti pasivaikščiojimų takai, suoliukai ir medžio skulptūros. Žodiniu parko savininkų paaiškinimu, lankytojų skaičius vienu metu parke turėtų būti ribojamas, nes šalia praeina aukšto slėgio magistralinis dujotiekis.

Parko lankytojais, kaip paaiškino L.Mišeikienė, nepatenkinti šalia jo gyvenantys du asmenys (kreipėsi viso kaimo gyventojų vardu), dar balandžio 2 dieną atsiuntę seniūnijai skundą. Šis buvo pateiktas svarstyti gegužės 7 dieną vykusioje seniūnaičių sueigoje. Seniūnaičiai jos metu vienbalsiai nutarė klausimo svarstymą atidėti iki karantino pabaigos, kadangi reikia vykti į vietą, taip pat reikia sulaukti NŽT atsakymo.

Skunde rašoma, kad parko įrengimas nebuvo derintas su gyventojais, kad dėl jo smarkiai išaugo Medžiotojų gatve važiuojančių transporto priemonių srautas – važiuoja parko lankytojai, žvejai, nors pravažiavimo iš Medžiotojų į Jorupės gatvę, kuria patenkama prie Neries upės ir parko, nėra. Važiuojama viršijant greitį ir keliant dulkių kamuolius, automobiliai paliekami ant žaliųjų vejų privačiose erdvėse. Vaikams, gyvenantiems šioje vietovėje, dėl to neva tai tapo nesaugu, dėl keliamų dulkių neįmanoma dirbti lauke.

Karantino metu vietiniai gyventojai stebėjo masinius srautus lankytojų.

Išvardijus nusiskundimus, prašyta įrengti eismą draudžiantį ženklą, nes Medžiotojų gatvė baigiasi akligatviu.

„Išskirtinis šis parkas tuo, kad privatus asmuo savo privačiame sklype įrengė visuomenei patrauklią vietą poilsiui. Bėda tik ta, kad piliečiai nemoka tvarkingai elgtis privačiame sklype: atvykę paleidžia laisvai bėgioti šunis, kurie gąsdina aptvaruose besiganančius arklius, palieka krūvas šiukšlių, smėlėtu privačiu lauko keliuku važiuoja dideliu greičiu, sukeldami debesis dulkių, kuriomis kvėpuoja ten gyvenantys žmonės ir tuo pačiu gadina privatų kelią.

Karantino metu vietiniai gyventojai stebėjo masinius srautus lankytojų, ko iki karantino nebuvo. Jiems teko kviesti ir policiją dėl didelių susibūrimų karantino metu, tačiau išvykus policijos pareigūnams, po pusvalandžio vėl kartodavosi ta pati situacija. Automobilius palieka lankytojai bet kaip ir bet kur“, – tai, kad parko atsiradimu patenkinti ne visi, patikino L.Mišeikienė.

Parkas, anot jos, atviras lankytojams ir dabar. Automobilį seniūnė pasiūlė palikti prie Smiltynų kapinaičių esančioje aikštelėje, nuo kurios iki parko – vos 900 metrų kelio pėsčiomis. Elgiantis taip, visi, net ir gyvenantieji šalia parko, būtų laimingi ir patenkinti.

Paklausta, ar žino, kas perkasė kelią (artimiausio sklypo savininkai yra keli asmenys), seniūnė patikino, kad pati savo akimis veiksmo nemačiusi, o pakalbinti šalia parko gyvenantys asmenys gynėsi to nedarę.

Nežino, kaip privažiuotų prie įrenginių

Užklausas dėl keliuko perkasimų 15min žurnalistė nusiuntė ir „Amber Grid“, „Litgrid“, NMA, NŽT bei Žemės ūkio ministerijai.

Iš „Amber Grid“ gegužės 13 dieną sulaukta atsakymo, kad šiuo metu pati bendrovė minimoje vietoje jokių kasimo darbų tikrai nevykdo.

„Smiltynų parką kerta magistralinis dujotiekis, kuris turi jam priklausančią apsaugos zoną. Šiuo metu jokių darbų šioje vietoje neatliekame. Prie šalia parko esančiame gretimame sklype išdėstytų dujotiekio įrenginių – uždarymo įtaisų aikštelių – važiuojame vidutiniškai kartą per ketvirtį. Paskutinį kartą lankydamiesi šioje vietoje patekome prie savo įrenginių, tačiau šįkart, jei reikėtų skubiai atlikti darbus, dėl perkasto kelio negalėtume lengvai pasiekti dujotiekio aikštelių.

„Amber Grid“ prašymu šiam sklypui jau yra nustatyti keli servitutai dėl teisės privažiuoti prie sklype esančių dujotiekio įrenginių. Sklypo savininkai iki šiol leido mūsų bendrovės darbuotojams privažiuoti prie įrenginių netrukdomai. Artimiausiu metu su visais sklypo savininkais planuojama pasirašyti papildomą kelio servituto sutartį, užtikrinsiančią laisvą „Amber Grid“ specialistų ir technikos patekimą prie dujotiekio įrenginių“, – informavo bendrovės komunikacijos vadovė Laura Šebekienė.

Magistralinio dujotiekio apsaugos zona, anot jos, skirta gyventojų ir dujotiekio saugumui užtikrinti. Apsaugos zonoje, kuri yra po 25 metrus nuo dujotiekio ašies į abi puses, galima vykdyti įprastinę žemės ūkio veiklą. Tačiau dėl žmonių ir jų turto saugumo taikomas apribojimas – apsaugos zonoje negalima statyti pastatų, o prieš vykdant žemės ar požeminius darbus didesniame kaip 0,3 m gylyje, reikalingas atskiras „Amber Grid“ specialistų pritarimas.

Taip pat apsaugos zonoje draudžiama buriuotis žmonėms, stovyklauti, kurti laužus, statyti automobilius.

NŽT duomenų apie parką neturi

O štai NŽT Kauno rajono skyrius apie įrengtą Smiltynų parką iš viso neturi duomenų. NŽT atstovas Audrius Gelžinis patikino, kad žemės sklypas, kuriame neva tai yra įrengtas Smiltynų parkas, 1996 metais Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymu suteiktas fiziniam asmeniui, tai yra, suteiktas 10,0888 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis Smiltynų I kaime, Domeikavos seniūnijoje. Jis suteiktas kaip kompensacija už Prienų rajono Išlaužo seniūnijoje turėtą valstybės išperkamą žemę. 2013 metų rugsėjo 30 dieną šis žemės sklypas (kuriame įrengtas parkas – aut. past.) buvo parduotas juridiniam asmeniui, 15min duomenimis, – bendrovei „Aletra NT“.

„Prie minėto žemės sklypo privažiavimas yra per Medžiotojų gatvę, toliau – servituto teise per privačios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kuriame servituto teisė privataus miško savininkams ar naudotojams nėra numatyta. Informaciją apie galimai savavališkai perkastą lauko kelią Kauno rajono skyrius gavo gegužės 4 dieną iš Domeikavos seniūnijos. Šis raštas dar yra nagrinėjamas, informacija Kauno rajono savivaldybei rengiama“, – paaiškino A.Gelžinis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Smiltynų parkas ir jo prieigos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Smiltynų parkas ir jo prieigos

Kelią perkasė gyvenantis šalia parko asmuo

15min žurnalistei pavyko pakalbinti ir Smiltynų parką įrengusios bei valdančios UAB „Aletra NT“ direktorių Petrą Daunorą. Jis neatsakė, nei kada tiksliai šį sklypą įsigijo, nei kiek kainavo parko įrengimas, kiek ES lėšų tam panaudota.

„Turėjome mišką, norėjome sutvarkyti, nes jis buvo labai apleistas. Ten žmonės šiukšles vežė, smėlio karjerai nelegalūs buvo padaryti. Parkui dabar eina treti metai. Piniginiai reikalai nėra aktualus dalykas, aktuali problema ta, kad mūsų kaimynas pradėjo darbus, neaišku, legalius ar ne, pradėjo kelią uždarinėti, perkasė. Tas kelias yra parodytas planuose, bet servituto greičiausiai nėra. Kaip miško kelias tarnavo, nė viename to miško kelyje nėra servituto. Kai projektavome parką, nenumatėme privažiavimo. Kaip ir buvo jis, tas miško kelias. Juo naudojasi ir „Amber Grid“, kuris važiuoja tvarkyti dujų stotį. Neįsivaizduoju, kaip jie privažiuoja dabar – aktuali turėtų būti ir jiems problema“, – ėmė pasakoti P.Daunoras.

Nebuvo numatyta, anot jo, ir vieta lankytojų automobiliams – nesitikėta didelių srautų.

„Čia kaip žmonės į mišką ateina. Nėra prie miško kažkur aikštelių“, – teigė „Aletros“ vadovas.

Pradėjęs kasinėti, įlindo jis ir į mūsų valdas. Pasakė, kad netyčia, užkasė kažką.

Paklaustas, dėl kokių priežasčių šalia parko gyvenantis asmuo nusprendė perkasti kelią, vedantį link parko, pašnekovas patikino, kad šis tai daręs dėl nevaldomo keturračių bei automobilių važinėjimo.

„Tas žmogus, kai bendravome su juo, aiškina vienaip, staigi ta jo pozicija buvo imti ir užkasti. Pradėjęs kasinėti, įlindo jis ir į mūsų valdas. Pasakė, kad netyčia, užkasė kažką. Nenorime pyktis su juo, kad daugiau bėdų nepridarytų. Ten kažkokį kaip ir nelegalų karjerą išsikasęs, nesuprasi. Turi keletą sklypų, besiribojančių su mūsų sklypu, tai štai, taip tvarkytis sugalvojo. Neva lankytojų šunys žirgus jo gąsdina. Jis ir rašė skundą seniūnijai. Žmonės, kurie lankosi parke, tai patenkinti labai“, – teigė pašnekovas, pripažinęs, kad anksčiau problemų su šiuo asmeniu nebuvo kilę.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Smiltynų parkas ir jo prieigos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Smiltynų parkas ir jo prieigos

Paklaustas, ar nežada imtis teisinių priemonių prieš kaimyną, jis patikino dėl to dar neapsisprendęs. Sklypo paskirties – miškų ūkio, įrengus parką, anot P.Daunoro, keisti nereikėjo – toje teritorijoje numatyta reakcinė zona. Kasmet NMA tikrina, ar ES lėšos investuotos tikslingai, jokių priekaištų iki šiol neva tai nebūta. Ateityje parko savininkas neatsisako minčių plėsti jo teritoriją.

„Finansinės naudos jokios nėra. Gal ateityje ką sukursime, kokią poilsiavietę“, – patikino P.Daunoras.

Investuota 46 tūkst. eurų

Kaip 15min informavo NMA, Paramos sutartis pasirašyta su UAB „Aletra NT“. Parama buvo teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.

Parama buvo skirta rekreacinių objektų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbams (5,4 ha plote), rekreaciniams (pažintiniams) takams (iki 2 m pločio) įrengti (700 kv. m), skulptūroms, suolams. Paramos sąlygose nėra nustatytas reikalavimas, kad projektas būtų įgyvendinamas tam tikru atstumu nuo artimiausios gyvenvietės. Tinkamumo skirti paramą sąlygose, pasak Redos Kerdokienės, NMA Komunikacijos skyriaus vedėjos, nėra reikalavimo, kad projektas būtų įgyvendinamas išskirtinėje vietoje.

Paramos suma – 46 272 eurų.

Projektas baigtas įgyvendinti 2017 m. pradžioje. Šiuo metu vykdoma jo priežiūra. Paramos suma – 46 272 eurų. Europos Sąjungos skirtos lėšos sudaro 39 331,20 euro, Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – 6 940,80 euro.

Pagal veiklos srities įgyvendinimo taisykles iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (šis laikotarpis baigsis 2022 metais) paramos gavėjas įsipareigoja leisti visuomenei laisvai ir nemokamai naudotis rekreacine miško infrastruktūra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sklypo miško žemės plotas – 9,8 ha.

NMA šiuo metu atlieka tyrimą dėl galimo įsipareigojimų nesilaikymo. Patikra bus atliekama ir vietoje. Ji bus atliekama pagal nustatytą tvarką „Rizikingų projektų pagal KKP priemones patikros vietoje ataskaitos klausimynas“. Skundų dėl iškastų griovių ir apsunkinto patekimo į parką NMA nėra gavusi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas