„LEDAI PAJUDĖJO“, — taip gydytojas pavadino savo žinutę.
Toliau prof. A.Macas rašo: „Diena ilgėja, naktis po truputį traukiasi, bet laikas vis dar sunkus. Atkeliavo skiepai. Ir tikrai nesame pasaulio užkampis: jei 1846 metais Mortonas panaudojo eterį anestezijai, tai 1847-aisiais – mes jį pritaikėme Lietuvoje. Lygiai taip ir dabar su vakcina, gal net geriau. Amerikoje – gruodžio pradžioje, pas mus – gruodžio pabaigoje. Metai tie patys – 2020-ieji. Turėtume tikrai džiaugtis, tačiau norėčiau kalbėti apie santūrumą.
Stebiu, kaip tyliai ir susiklausę dirba mūsų skiepijimo brigados, kaip šiomis dienomis iš mūsų Universiteto ligoninės išvažiuoja mašinos į regiono ligonines su žmogui, jaučiančiam nuolatinį mirties alsavimą, neįkainojamu kroviniu. Pradeda skiepyti medikus, ir ne tik centruose, bet ir Lietuvos rajoninėse ligoninėse, kurios tapo atraminiais centrais – tikromis ir kertinėmis atramomis. Stebiu tuos žmones. Mes ateiname pasiskiepyti vieni pirmųjų, nes šią teisę gavome dirbdami su COVID ligoniais reanimacijoje, todėl dabar esame apimti lengvo patoso. Smagu ir gera, bet triukšmui vietos nėra. Dar ne laikas. Kad ir kaip norisi pasidžiaugti ir ant savo feisbuko sienos sušukti: „Jėėėė! Skiepą gavau!“, tačiau vis pagalvoju apie tuos, kurie dar negavo vakcinos. Apie savo kolegas, kitų specialybių gydytojus, rezidentus, slaugytojas, padėjėjas. O pacientai? Labai gerai žinau, kaip jie to nori ir laukia.
Mes buvome atrinkti pagal aiškias ne mūsų ligoninėje, o šalyje nustatytas taisykles – tie, kurie dirba COVID reanimacijose, skubios pagalbos skyriuose, priima gimdymus ir tie, kurie turi reikšmingas gretutines ligas. Net ir mūsų klinikos gydytojams anesteziologams ir slaugytojoms, net ir tiems, kurie su COVID ligoniais tiesiogiai susiduria operacinėse, tenka labai kantriai, sukandus dantis laukti savo eilės, kuri ateis vėliau, nes jie tiesiogiai nedirba COVID reanimacijose ar skubios pagalbos skyriuose, nepriima gimdymų.
Kai pagalvoju, kaip laukia kiti, noriu tik santūriai nusilenkti ir laukti, kada bus paskiepyti jie. Mūsų klinikos bendradarbiai klausia: kada mes? Kai tik bus kita siunta, bandysime patekti į ją. Kodėl tik bandysime? Nes yra dar kiti. Savo gydytojams ir slaugytojoms šiandien turėjau paaiškinti, kad pagal šalies ekspertų sudarytą planą, kurio tikrai nekvestionuoju, chirurgai, anesteziologai, endoskopijų ir hemodializės specialistai yra penktoje eilės vietoje. Tad, kaip klinika, turime palaukti.
Klausiau savo draugo, šeimos gydytojo, kaip jie. Anot jo, dar vis laukia ir turės palaukti. Ramus ir nuoširdus chirurgas atlydi savo žmoną, gydytoją, skiepui, ji dirba su ką tik gimusiais. Klausiu gal ir jis? Jis sako, kad dar ne laikas. Bet tikrai pasiskiepytų čia ir dabar. Tik jam dar ne laikas. O laukti darosi vis sunkiau…
Šiomis dienomis labai sunkiai serga du anesteziologai reanimatologai patys patekę į reanimaciją. Kadangi abu mano draugai – dar labiau įvertini, ką jaučia žmonės, kurie laukia ir dar nesulaukė. Tad pasiskiepijai, tyliai pasidžiaugei širdyje, kad gavai galimybę. O toliau laikai suspaudęs kumščius, kada gaus galimybę tavo draugas, kad skiepas būtų pirmiau nei liga. Gal todėl po gauto skiepo ir trumpos euforijos „nusmigau“ į savo kardiologinės reanimacijos ligonius ir jų dokumentaciją. Darbo užteko iki ryto.
O toliau laikai suspaudęs kumščius, kada gaus galimybę tavo draugas, kad skiepas būtų pirmiau nei liga.
Kaip suprantu žmones, kurie nėra medikai. Kaip svarbu bus sudaryti jiems galimybę. O kol jos nėra – rimtis pirmoje vietoje. Pasidžiaugsime, kai suvaldysime padėtį. O dabar būk kaip gydytojas, kuris paskyrė vaistą – širdimi džiaugiasi, bet laukia rezultato, kad ligonis pradės gerėti. Ryt dar vienas žingsnis. Dar dalis kolegų gauna galimybę. Bet skambindamas kiekvienam iš jų galvoju apie tą, kuriam dar negaliu paskambinti, nes jam dar nėra vakcinos. Tikiuosi greitai galėti. Ramia širdimi, skaidriai, neaplenkdamas nei vieno, kuris irgi laukia skambučio.
O 23:41. Laukiame į mūsų reanimacijos dalį guldant visada draugišką ir besišypsančią kolegę, labai mylimą mažųjų pacientų. Ji nesulaukė vakcinos. Tiesiog susirgo anksčiau. Dabar deguonies jau 15 litrų per minutę, o įsotinimas deguonimi siekia vos 90. Nerimo naktis ir mažiausiai kelios tokios dienos. Jei viskas bus gerai.“
