Prof. A.Žvirblienė netiki greitu vakcinos nuo COVID-19 atsiradimu: jei turėsime kitą rudenį, bus labai gerai

Iki Naujųjų tikrai nebus

Kasdien vis didesni užsikrėtimų COVID-19 skaičiai kelia nerimą visuomenėje ir bent dalis jos su viltimi seka naujienas apie vakcinos nuo šios infekcijos tyrimus. Tačiau A.Žvirblienė įsitikinusi, kad tikintys, jog vakciną turėsime jau po kelių savaičių ar iki Naujųjų metų, neturėtų apsigauti.

„Sunku pasakyti, kada turėsime, tai priklausys nuo to, kaip pavyks tie trečios fazės klinikiniai tyrimai, kurie kai kurioms vakcinoms-kandidatėms yra pradėti, o kai kurioms dar net nepradėti. Vadinasi, jeigu tie tyrimai bus sėkmingi, ta vakcina bus užregistruota, jeigu žmonės skiepysis – jeigu į šituos tris klausimus atsakymas bus teigiamas, tada labai optimistiniu atveju galbūt kitam rudens sezonui turėsime vakciną. Tai būtų tiesiog nuostabu, nes tai reikštų, kad dabar turime kažkaip iškentėti tą sunkų sezoną, o kitam rudens sezonui jau turėsime apsaugą“, – konferencijoje „Akistata su Covid-19: ar tapome stipresni?“ optimizmu netryško profesorė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro konferencija „Akistata su COVID-19: ar tapome stipresni?“

+38

Jeigu tyrimai bus sėkmingi, vakcina bus užregistruota, jeigu žmonės skiepysis, tada labai optimistiniu atveju galbūt kitam rudens sezonui turėsime vakciną.

Ji kalbėjo ir apie dar vieną svarbų dalykų – kad gali atsitikti ir taip, jog tos vakcinos ir neturėsime, nes kol kas klausimų esą labai daug. Juolab, kad Europos Sąjungoje negali būti registruojama vakcina (o ja būtų skiepijami ir Lietuvos žmonės) taip, kaip tai padarė Rusija, vakcina privalės būti praėjusi visus saugumo ir efektyvumo patikrinimus ir tik tada užregistruota.

Pasigenda informacijos

Trečiadienį pranešta, kad Brazilijoje mirė savanoris, dalyvavęs Oksfordo universiteto kuriamos vakcinos nuo koronaviruso klinikiniuose tyrimuose. Ši vakcina kuriama su britų farmacijos milžine „AstraZeneca“. Tačiau A.Žvirblienė teigė negalinti situacijos pakomentuoti, kadangi nėra pateikiama jokios oficialios informacijos.

„Taip buvo ir su pirmu atveju, kai „AstraZeneca“ tyrimas buvo sustabdytas savaitei, taip yra ir su „Johnson&Johnson“ vakcina, kurios tyrimas vis dar sustabdytas būtent trečioje fazėje. Dabar mes sužinome iš žiniasklaidos, kad buvo mirties atvejis. Ir visiškai iš netiesioginių šaltinių yra komentaras, kad tas mirties atvejis buvo placebo grupėje. Gali taip būti, nes žmonės nežino, kuo jie paskiepyti – ar placebu, ar tikrąja vakcina, o tyrimai yra atliekami tose šalyse, kur virusas labai plinta.

123RF.com nuotr./Vakcina

Ten, kiek žinau iš netiesioginių informacijos šaltinių, buvo jaunas gydytojas, kuris dirba su COVID-19 pacientais ir kuris mirė nuo COVID-19 komplikacijų. Tai galbūt patvirtintų, kad tai tikrai buvo placebo grupė, kad žmogus tikėjosi, jog jis yra apsaugotas ir galbūt ne taip labai saugojosi, todėl ir turime tokią situaciją“, – kalbėjo profesorė.

Kad nebūtų kaip Šiaurės Italijoje

Tai, kad ketvirtadienį turime patvirtintus 424 naujus COVID-19 atvejus, medikams tikrai kelia nerimą. Anot A.Žvirblienės, jeigu ir toliau gyvensime taip, kaip gyvename šiandien, tai atvejų dvigubės kas dvi savaites ar net dešimt dienų.

„Kai tai pasakau, sulaukiu, net ir šiandien sulaukiau telefonu grasinimų, kad baigčiau kalbėti tokias nesąmones, kad aš gąsdinu žmones, bet tai yra tiesiog užsimerkimas ir nenorėjimas pažiūrėti tiesai į akis. Jeigu mes pasižiūrėtume į tokią šalį kaip Čekiją, kur dabar yra dešimt kartų skirtumas nuo Lietuvos ir jie irgi praleido tą momentą. Kada dar kreivė kilo į viršų ir irgi buvo optimizmo, kad viskas čia susitvarkys“, – įsitikinusi mokslininkė, tikindama, kad vien rekomendacijos žmonių nebeveikia.

Jeigu toliau taip bus, virusas pasklis iš židinių ir mes turėsime plitimą populiacijoje, kaip buvo Šiaurės Italijoje ir JAV, kur ir tebėra. Man tikrai nesinorėtų, kad Lietuvoje taip atsitiktų.

Esą visuomenę, ką sako ir psichologai, pavojus sekina, nes tokia žmogaus prigimtis, todėl be griežtų nurodymų savanoriškai apribojimų laikytis nenorima ir virusas toliau sparčiai plinta.

„Aš labai mėgstu, kaip žmonės mąsto optimistiškai, bet yra skirtingi dalykai, kai per dieną yra 30 atvejų ir kai 400. Jeigu toliau taip bus, virusas pasklis iš židinių ir mes turėsime plitimą populiacijoje, kaip buvo Šiaurės Italijoje ir JAV, kur ir tebėra. Tai man tikrai nesinorėtų, kad Lietuvoje taip atsitiktų. Kai pasakai, kokia yra realybė, esi apšaukiamas, kad skleidi juodą pesimizmą“, – nelinksmai kalbėjo A.Žvirblienė.

Nusileidimas gali būti skausmingas

Politinis fonas čia irgi trukdo – profesorė įsitikinusi, kad jeigu toks pereinamasis laikotarpis, kai būtini greiti ir griežti sprendimai, ateitų po rinkimų, tikrai būtų geriau, nes dabar žmonėms palikta gelbėtis patiems.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Aurelija Žvirblienė

„Jeigu mes žiūrėtume į tą skaičių kilimą kaip į kopimą į kalniuką, tai tiek, kiek mes kopiame į kalną, lygiai tiek mums susistabdžius reikės leistis atgal. Jeigu mes dabar pasižiūrime į skaičius ir mus gąsdina tie 400, tai jeigu šiandien susistabdome, mes po truputį pradėsime nuo 400 atvejų lėtai leistis. Bet jeigu mes sustosime tik ties 3 tūkst., tai tas nusileidimas bus tikrai skausmingas“, – įsitikinusi A.Žvirblienė.

Jeigu mes sustosime tik ties 3 tūkst., tai tas nusileidimas bus tikrai skausmingas.

Dalies visuomenės sąmoningumo tikėtis vargu ar galima, konstatuoja profesorė, nurodydama, kad neseniai lankėsi Nemenčinėje, kur buvo atliekamas serologinis tyrimas tų žmonių, kurie persirgo COVID-19: „Buvo paradoksalių atvejų. Štai žmogus užsikrėtė, gulėjo reanimacijoje, vos ne vos buvo išgelbėtas, bet jis sako – ne, nėra šito viruso, ir užkrėtė visą savo šeimą. Tokia yra realybė, kaip galima tikėtis, kad taip mąstantys žmonės dėsis kaukes, laikysis atstumų ir saugosis?“

Serologinis tyrimas, kurio rezultatų pristatymą profesorė žada šiek tiek vėliau, vis dėlto parodė, kad net praėjus pusei metų po protrūkio Nemenčinėje didžioji dalis žmonių tebeturi antikūnų. Tai rodo, kad šioks toks imunitetas COVID-19 susidaro.