Nuogąstaudamos, kad kompanijos „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19 didina krešulių susidarymo riziką, kai kurios valstybės sustabdė jos naudojimą arba – kaip padarė Lietuva – pristabdė skiepijimą vakcinomis iš tam tikros siuntos.
Dėl galimo „AstraZeneca“ vakcinos poveikio į 15min redakciją kreipėsi skaitytojai.
Jie kėlė klausimus, kodėl informaciniame „AstraZeneca“ vakcinos lapelyje gyventojai, prieš skiepydamiesi nuo COVID-19, turėtų informuoti gydytojus, jei lengvai pradeda kraujuoti ar vartoja vaistus, neleidžiančius kraujui krešėti.
Taip pat – ar šia vakcina gali skiepytis tie, kuri turi smegenų aneurizmą, yra patyrę miokardo infarktą.
Komunikacinės klaidos
Pradėdamas atsakinėti į klausimus, J.Kalibatas pažymėjo, kad nepasitikėjimas kompanijos „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19 buvo dirbtinai išpūstas.
Galbūt, pasak jo, prie to prisidėjo ir kiti į konkurencinę kovą įsitraukę vakcinų gamintojai, bet didžiulių komunikacinių klaidų esą padarė valdžia.
Profesorius teigė, kad iš pradžių Lietuvoje nebuvo aiškiai pasakyta, kokio amžiaus asmenys bus skiepijami „AstraZeneca“ vakcinomis.
Be to, jo vertinimu, netinkamai komunikuota apie reakcijas į skiepą.
„Reikėjo pradėti ne nuo nepageidaujamų reakcijų, o nuo to, kas po vakcinavimo turi būti, ir kokios reakcijos yra normalios, ir kokių reakcijų nereikia bijoti“, – sakė J.Kalibatas.
„Socialiniuose tinkluose pasipylė masė negatyvios informacijos apie „AstraZeneca“. Kiekvienas žmogus, kuriam pakilo temperatūra, iš karto rašė.
Kuo ryškesnė reakcija į vakciną, tuo <...> didesnis bus antikūnų kiekis ir perspektyvoje didesnė apsauga nuo koronaviruso.
Bet temperatūros pakilimas, į gripą panašūs reiškiniai yra normali reakcija į vakciną. Dar sakyčiau, jeigu tos reakcijos nėra, čia nėra gerai, pas jus nepasigamins normalus antikūnų kiekis, kuris galėtų apsaugoti nuo užsikrėtimo koronavirusu.
Kuo ryškesnė reakcija į vakciną, tuo <...> didesnis bus antikūnų kiekis ir perspektyvoje didesnė apsauga nuo koronaviruso. Tai nebuvo aiškinama“, – komentavo profesorius.
Krešėjimą galima kontroliuoti
Atsakant į skaitytojų klausimus, svarbu paminėti, kad apie turimus kraujavimo sutrikimus, lengvai atsirandančias kraujosruvas (mėlynes), vartojamus vaistus, neleidžiančius kraujui krešėti, būtina pranešti ne tik tada, kai ketinate skiepytis „AstraZeneca“ vakcina.
Tai reikia padaryti, net jei skiepysitės kuria nors kita Lietuvoje naudojama vakcina nuo COVID-19, ir apie tai įspėjama visų jų informaciniuose lapeliuose.
„Įleidus vakciną, organizmas pradeda gaminti antikūnus. Ką tai reiškia? Atvirai kalbant, prasideda uždegiminis procesas. Kiekvieno uždegiminio proceso metu kraujo krešėjimo parametrai kinta, gali susidaryti krešuliai“, – komentavo J.Kalibatas.
Bet ar asmens krešėjimo sistema linkusi į sutrikimus, pasak jo, kiekvienu atveju turėtų įvertinti gydytojas.
Jeigu ir taip, o krešulių susidarymo rizika didesnė, asmuo vis tiek gali skiepytis nuo COVID-19, teigė J.Kalibatas.
Tik, anot jo, dera sureguliuoti vartojamų, kraują skystinančių vaistų dozę.
„Galbūt reikėtų skiepijimo momentu šiek tiek padidinti dozę preparatų, kurie mažina kraujo krešėjimą, pavyzdžiui, puse miligramo. Reikia kontroliuoti krešėjimo rodiklius, tai yra nesudėtinga“, – pažymėjo J.Kalibatas ir asmenis, turinčius krešėjimo sutrikimų, paragino prieš vakcinaciją pasitikrinti to rodiklius.
Nėra prasmės skiepytis nebent mirštančiam
Skiepų nuo COVID-19 neturėtų baimintis ir tie, kuri turi smegenų aneurizmą ar yra patyrę miokardo infarktą.
„Irgi reikia pasitikrinti krešėjimo rodiklius ir pasikonsultuoti su gydytoju.
Tik mirštančiam, terminalinės būklės žmogui, tikriausiai, nėra prasmės skiepytis.
Tik mirštančiam, terminalinės būklės žmogui, tikriausiai, nėra prasmės skiepytis. Bet net ir sunkiausiais atvejais, jei numatyta, kad žmogus gyvens, kad ir metus, pasiskiepyti tikrai reikia. Tik reikia padaryti papildomus tyrimus. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, ir priimamas galutinis sprendimas – skiepyti ar neskiepyti“, – paaiškino J.Kalibatas.
Paklaustas, ar išvis yra tokių ligų, sveikatos būklių, kada asmenims pavojinga skiepytis nuo COVID-19, mokslininkas leido suprasti, kad ne.
Tiesa, jis pabrėžė, kad onkologiniai pacientai, ar tie, kurie turi autoimuninių susirgimų, jiems atlikta organų transplantacija, turi stebėti po skiepo susidarančią antikūnų koncentraciją – esą ji gali būti nepakankama tam, kad gerai apsaugotų nuo užsikrėtimo COVID-19.
„Dauguma [šių pacientų] vartojamų vaistų veikdami slopina imuninę sistemą. Yra didelė tikimybė, kad skiepijant nesusidarys pakankamas kiekis antikūnų, ir efektas nebus tinkamas, ir reikiamas.
Reikėtų nustatinėti antikūnų kiekį, kaip jie susidarė, ar kiekis tinkamas, reikiamas. Galbūt paskiepijus vis tiek reikės nešioti respiratorių, nes vis tiek bus pavojus užsikrėsti“, – teigė J.Kalibatas ir pažymėjo, kad šie didžiausios rizikos pacientai Lietuvoje nuo COVID-19 buvo paskiepyti vieni pirmųjų.
Neaišku, kuriam laikui skiepai veiksmingi
Kuriam laikui žmogaus, pasiskiepijusio nuo COVID-19, organizme susidaro antikūnai ir saugo jį nuo užsikrėtimo, kol kas neaišku.
„Galvojama, gal šešiems, gal aštuoniems mėnesiams. Gal per metus reikės skiepytis du kartus.
Sakyčiau, po metų žinosime, kiek ilgai viena ar kita vakcina apsaugo nuo užsikrėtimo koronavirusu.
Aišku, jau dabar daromi tyrimai pasiskiepijusiems, žiūrima, kiek ilgai išsilaiko antikūnai, kurie apsaugo nuo naujo užsikrėtimo. Sakyčiau, po metų žinosime, kiek ilgai viena ar kita vakcina apsaugo nuo užsikrėtimo koronavirusu“, – tikino J.Kalibatas.
Skiepijimui nuo COVID-19 Lietuvoje šiuo metu naudojamos trijų gamintojų vakcinos – „BioNTech & Pfizer“, „Moderna“ bei „AstraZeneca“.
Po to, kai Europos vaistų agentūra patvirtino „Johnson & Johnson“ vakciną nuo COVID-19, ir ji balandžio pabaigoje turėtų pasiekti Lietuvą.
Turite klausimų apie vakcinas nuo koronaviruso? Siųskite juos el. paštu skiepai@15min.lt, pabandysime atsakyti.
