„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 10 12

Prof. Ramunė Kalėdienė: praradome progą vasarą paskiepyti vyresniuosius

Gerokai išaugę sergamumo ir mirštamumo nuo COVID-19 skaičiai – vasarą praleistos progos paskiepyti nuo šios ligos vyresnius žmones pasekmė, įsitikinusi prof. Ramunė Kalėdienė. Todėl dabar reikia premijų, didinti skiepų prieinamumą. Tiesa, mokslininkė nepritaria, kad būtų vėl sugriežtinti karantino ribojimai, ir džiaugiasi, kad visuomenė išmoko prisitaikyti prie pandemijos – dėvėti kaukes, laikytis higienos.
Vakcinavimas Zapyškyje
Vakcinavimas Zapyškyje / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Didžiausia bėda – skiepų priešininkai

„Praradome progą vasarą masiškai skiepyti vyresnius žmones. Nes dabar matome, kad didžiausias sergamumas ir mirštamumas – neskiepytų, vyresnių žmonių“, – portalui 15min sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. habil. dr. R.Kalėdienė.

Jos įsitikinimu, vasaros mėnesiais reikėjo ypač aktyviai siekti būtent vyresniųjų paskiepijimo: „Dabar sugalvojome ir visokias premijas, logistika tvarkoma, skiepų prieinamumas didinamas. Bet vasarą jautėsi atsipalaidavimas.

Galvoju, kad reikėjo įdėti kur kas daugiau komunikacinio darbo. Išties reikėjo daugiau bendrauti su kiekvienu vyresniu žmogumi. Buvo tikslinga tai daryti ne tik per sveikatos priežiūros įstaigas ar masinės informacijos priemones, bet kitus veikėjus, pavyzdžiui, nevyriausybines organizacijas.“

Vasaros pradžioje kalbinta sveikatos apsaugos ministro patarėja Justina Aleksaitė atkreipė dėmesį, kad, žiemą ar pavasario pradžioje esant dideliam sergamumui, vakcinuotis buvo nusiteikę du trečdaliai gyventojų. Tiek būtų skiepijęsi balandį, tik vakcinų neturėta pakankamai.

Ramunė Kalėdienė
Ramunė Kalėdienė

Gal buvo praleistas momentas išlaikyti tą entuziazmą iki laiko, kai vakcinų pradėjome gauti tiek, kad dalį teko išpilti (dėl besibaigiančio galiojimo), o dalį net galėjome skirti kitoms šalims?

„Kol nebuvo vakcinų, skatink neskatinęs... Tada tikrai buvo visuotinis susirūpinimas, net konkurencija – kas greičiau pasiskiepys, kam prioritetai skiriami, – prisiminė pašnekovė. – Labai lengva kalbėti post factum.

Kai atsirado pakankamai vakcinų, galėjome vykdyti labai aktyvią, intensyvią kampaniją. Pavasarį, kol buvo eilės, būtų buvę nekorektiška spausti žmones, kai žinau, kad vis tiek negalėsiu pasiskiepyti.“

Ir politiniai oponentai, ir kitos valdžios institucijos kritikos strėles laido į Vyriausybę, visų pirma – sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Bet gal pačių žmonių atsakomybės ir supratimo, kaip skiepai veikia, taip pat trūko?

Galvoju, kad reikėjo įdėti kur kas daugiau komunikacinio darbo. Išties reikėjo daugiau bendrauti su kiekvienu vyresniu žmogumi.

Štai vidurvasarį kalbinta epidemiologė Daiva Razmuvienė tikino, kad tai buvo geriausias laikas skiepytis, norint rudenį turėti imunitetą, ir ragino nesibaiminti, kad vakcinos sugadins vieną ar dvi atostogų dienas.

„Buvo neteisinga žinutė pasklidusi – pasiskiepysiu, kai ateis žiema, – pritarė R.Kalėdienė. – Dabar matome, kad rugsėjį, spalį, net nuo rugpjūčio pabaigos skaičiai pradėjo augti.

Vasara tikrai buvo nepakankamai išnaudota. Nekaltinčiau dėl to valdžios. Aišku, visi atsakingi už tai. Labai negatyvų vaidmenį turėjo kilusios kampanijos „prieš“, įvairių grupuočių garsus šaukimas nesiskiepyti, vakserių, antivakserių susipriešinimas… Dabar tai – pati didžiausia bėda. Man kartais net nesuprantama, kodėl taip vyksta, kas už to slypi.“

Išlindo psichologinės problemos

Mokslininkė pripažino, kad pandemija atskleidė ne vien dalies visuomenės nepasitikėjimą skiepais, bet ir didžiulį nepasitenkinimą daugeliu dalykų, ypač valdžia.

„Labai dėsningas dalykas – krizių metu, o dabar tikrai turime ne vien sveikatos, bet visapusišką krizę, išlenda visos žmonių psichologinės problemos.

Jei pradžioje žmonės mobilizuojasi ir solidarizuojasi – tai yra istoriškai susiklosčiusios ir pagrįstos taisyklės, krizei tęsiantis pradeda lįsti visos mūsų psichologinės bėdos. O jų Lietuvos gyventojai turi daug, tai susiję su mūsų paveldu, sovietiniu mąstymu, įdiegtu nepasitikėjimu valdžia, kad ir kokia ji būtų.

Kodėl anksčiau nepiketavome, neprieštaravome skiepams nuo gripo, vėjaraupių, tymų, poliomielito?

Natūralu, kad dabar iškilo į paviršių tas pyktis dėl visko. Jei pakalbėtume su žmonėmis, jie viskuo nepatenkinti. Nesvarbu, kaip objektyviai yra, dabar tapo proga reikšti nepasitenkinimą visais gyvenimo aspektais.

Kodėl anksčiau nepiketavome, neprieštaravome skiepams nuo gripo, vėjaraupių, tymų, poliomielito? Būdavo pavienių pasisakymų, bet taip, kad susiskaldytų visuomenė, nebuvo. Didžiausia kolateralinė (šalutinė – red. past.) COVID pažaida – psichologinė sveikata. kuri Lietuvoje ir šiaip niekada nebuvo gera.“

Griežtam karantinui nepritaria

Jau kurį laiką svarstoma, ar nereikėtų vėl griežtinti dėl pandemijos įvestų ribojimų. R.Kalėdienės žodžiais, tai yra sudėtingas klausimas:„Jei žiūrime labai siaurai ir mediciniškai, žinoma, kuo mažiau kontaktų, tuo mažiau plinta liga.

Bet reikia žiūrėti plačiai. Kai tai užsitęsia metus ir dar daugiau, ir pabaigos nelabai matome, tikrai negalime visiškai uždaryti verslų, mokyklų, kultūros renginių, nes tai būtų pražūtis daugeliui sričių. Tikrai nesiūlyčiau tokio dalyko.

Gal skamba banaliai, bet turime išmokti gyventi šioje realybėje. Matome, kad daug ne tik žmonių, bet ir verslų adaptavosi. Matome, kaip daug kas pasikeitė aukštajame moksle. Nesakyčiau, kad į blogą pusę, išmokta ir gerų pamokų.

Nulinė strategija, kurios kai kurios šalys, pavyzdžiui, Kinija, laikosi – kad nė vieno atvejo negalime turėti, mano nuomone, yra visiškai nelogiška. Mes ir mokomės gyventi su tuo, kad, jei kyla židinys, jį eliminuojame, valdome, bet neuždarome visos šalies. Vienaip ar kitaip visi su liga susidursime, kol ji taps paprasta epidemine, tikėkimės, kad taip įvyks.

Labai daug reikšmės turi mūsų asmeninė higiena. Gana pozityviai vertinu tai, kas vyksta visuomenėje, nes žmonės tikrai pradėjo dažniau plauti rankas, nečiaudėti viešose vietose, su kaukėmis vaikščioti. Tikiuosi, kad nebeis į darbą ir viešas vietas sloguodami, kosėdami bei čiaudėdami. Ir, žinoma, vakcinacija. (…)

Išmokome gyventi ir mokomės toliau. Matome, kad skiepytiems žmonėms nėra saugu. Pradėjome ir skiepytieji būti viduje su kaukėmis, tai nesukelia didelės problemos. Po truputį išmoksime ir išlipsime iš krizės.“

Trečia dozė kilstelėjo į viršų

Statistikos departamento duomenimis, iki šiol bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyta 1 mln. 768 tūkst. žmonių, visiškai vakcinuota beveik 1 mln. 637 tūkst.

Vakcinavimas
Vakcinavimas

Sustiprinančią skiepo dozę praėjusią parą gavo 1 232 žmonės, iš viso pakartotinai paskiepyta 40,1 tūkst. žmonių.

Lietuvoje bent vieną skiepo dozę yra gavę 63,3 proc. gyventojų. Mažiausia pasiskiepijusiųjų dalis yra tarp 12–15 metų vaikų – 29,2 proc. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, pasiskiepiję 65,7 proc.

Ši vasara prarasta laikoma ne vienoje mūsų regiono valstybėje. „Centrinė ir Rytų Europa moka už lėtą skiepijimąsi nuo koronaviruso“, – apibendrino tinklalapis „Politico“.

Kaip teigiama išsamiame straipsnyje, epidemiologinė padėtis gerokai pablogėjo ir dėl priešinimosi ribojimams bei politiniai pokyčiai.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Atros Astrauskaitės organizuojamas mitingas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Atros Astrauskaitės organizuojamas mitingas

„Vakarų Europai džiaugiantis sėkmingų vakcinavimo kampanijų rezultatais, visai kitoks paveikslas – Rytų ir Centrinėje Europoje, naujų susirgimų COVID-19 ir mirčių bangai grasinant užlieti ir šiaip įtampoje esančią sveikatos apsaugos sistemą.

Vangaus skiepijimosi vasara, daugelio ribojimų atlaisvinimas, o kai kuriose šalyse – ir politinės pervartos sukūrė puikią audrą itin užkrečiamam delta variantui.“

Prie straipsnio pateikiama ir statistika apie europiečių skiepijimąsi. Čia skelbiamais spalio 11 d. duomenimis, Lietuvoje visiškai pasiskiepiję 60,9 proc. gyventojų, dar 4,9 proc. laukia antrosios dozės.

Europos Sąjungos vidurkis – atitinkamai 63,7 proc. ir 4,2 proc.

Tačiau, vertinant pagal trečią dozę gavusių žmonių dalį, mūsų šalis atrodo kur kas geriau – esame šešti (1,5 proc.). Šiuo požiūriu lyderiauja Vengrija (9,5 proc.), aukščiau taip pat yra Malta, Kipras, Belgija, Prancūzija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų