Nuėmė paryčiais
Lenta Generolui Vėtrai nuo Vrublevskių bibliotekos sienos nukabinta ankstyvą šeštadienio rytą, kai Vilnius dar miegojo. Šis faktas, kurį ir pats Vilniaus meras Remigijus Šimašius, priėmęs sprendimą dėl lentos nukėlimo, įvertino kaip klaidą, dar labiau įkaitino aistras.
Tiesa, pats meras įsitikinęs, kad svarbu ne nuėmimo laikas, o argumentai, kodėl tos lentos Vilniaus centre neturėtų būti. Jo teigimu, išskirtinės pagarbos nenusipelnė žmonės, kurie su nacių ar sovietų režimais vienaip ar kitaip flirtavo ar savo veiksmais prisidėjo, kad įvyktų žmogiškos nelaimės – „ar davė įsakymus, ar įdavė ką nors slaptosioms tarnyboms, ar šiuo atveju, kaip Jonas Noreika, prisiėmė jam priskirtą atsakomybę uždaryti Šiaulių regiono žydus į getą ir konfiskuoti jų turtą“.
„Tai yra pagalba, priešaušris Holokausto. Mes galime kalbėti apie tai, ar to buvo galima išvengti, ar nebuvo galima išvengti, bet daugybė žmonių to išvengė, atsistojo į teisingąją pusę, gelbėjo. J.Noreika darė daugybę gerų dalykų kovodamas su Lietuvos priešais, to niekas nepaneigs ir iš istorijos neištrins, bet vis dėlto peržengė ribą. Labai svarbu pasiųsti žinią į ateitį, kaip mes vertiname dalykus, kurie peržengė humaniškumo ribą. Principas vienodas ir jis taikomas ir šiuo atveju – tokios lentos tiesiog neturi būti su valdžios palaiminimu“, – 15min studijoje pirmadienį kalbėjo R.Šimašius.
Sprendimas priimtas politikų, nors spręsti ir savo žodį tarti turėtų istorikai. Tai dar vienas pastaruoju metu skambantis teiginys, kurį kartoja priekaištaujantys merui. Tiesa, istorikai savo nuomonę yra pasakę, tik nei Generolo Vėtros gerbėjai, nei kritikai nebūtinai nori ja remtis.
Komisija nuomonę išsakė seniai
VDU profesorius dr. Š.Liekis dar kartą priminė prieš trejus metus Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Nacių okupacinio režimo nusikaltimų ir Holokausto tyrimo pakomisės pareiškimą dėl asmenų, kolaboravusių vykdant Holokaustą ir kitus nacių nusikaltimus, įamžinimo.
„Pakomisė smerkia asmenų atminimo viešojoje erdvėje įamžinimą, jei egzistuoja patikimi istoriniai įrodymai, kad šie asmenys nacių okupacijos Lietuvoje metu dalyvavo persekiojant ir (arba) žudant žydus bei kitus žmones nepaisant minėtų asmenų kitos veiklos tuo metu arba vėliau“, – rašoma pakomisės atsakyme į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) pareiškimą „Dėl kaltinimų Jonui Noreikai (Generolui Vėtrai)“.
Apie lentą nekalbėjo
Šis dokumentas sukėlė nerimo pakomisės nariams, kurie – Holokausto istorijos tyrimuose besispecializuojantys istorikai iš įvairių pasaulio šalių. Vis dėlto nuomonės, kad reikėtų nukabinti atminimo lentą nuo Vrublevskių bibliotekos, ši akademinė, prezidento įsteigta komisija neišsakė.
„Nors savo tolesniu pareiškimo tekstu mes išreiškiame savo aiškų įsitikinimą, jog dėl Jono Noreikos veiksmų karo metu jis nenusipelno jokių viešo pagerbimo ženklų, mes tikrai nepritariame vandališkiems veiksmams pašalinti jo vardo memorialinę lentą. Šie ir panašūs klausimai turėtų būti sprendžiami, vadovaujantis įstatymu numatytais demokratiniais procesais“, – rašoma pareiškime, kuris platintas jau po to, kad Stanislovas Tomas plaktuku sudaužė lentą.
Visą pažymos tekstą galima paskaityti čia.
„Aš esu šios komisijos narys ir mane stebina, kad šituose dabar vykstančiuose debatuose iš abiejų pusių visiškai ignoruojamas bet koks istorinis, empirinis, mokslinis pagrindas. Sprendimai daromi visiškai nepagrįstai, nesusiejant jų su faktinėmis aplinkybėmis. Iš vienos ir iš kitos pusės turime visiškai kraštutinius radikalus, kurie kovoja vieni su kitais“, – situaciją apibūdino Š.Liekis.
Komisiją, anot Š.Liekio, ignoruoja tiek Vilniaus meras R.Šimašius, tiek Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, tiek juos kritikuojantys Seimo nariai Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir kiti.
Provokuoja antisemitizmą abi pusės?
„Čia daroma politika iš abiejų pusių. Yra ignoruojami istoriniai faktai, pasigirsta viešoje erdvėje ir beveik antisemitinių kaltinimų iš vienos pusės. Aš nesakau, kad kuri nors pusė teisi ar neteisi dėl tos lentos. Mes sakome, kad yra ignoruojama akademinė nuomonė, jos niekam nereikia nei priimant sprendimus, nei tuos sprendimus įgyvendinant“, – kalbėjo profesorius, teigdamas, kad visuomeninė komisija dėl lentos Generolui Vėtrai buvo sudaryta jau prieš keletą metų, buvo ir grupė visuomenininkų, kurie ragino merą lentą nukabinti, tačiau pirmojoje kadencijoje R.Šimašius to nesiėmė.
Čia daroma politika iš abiejų pusių. Yra ignoruojami istoriniai faktai, pasigirsta viešoje erdvėje ir beveik antisemitinių kaltinimų iš vienos pusės, – sakė Š.Liekis.
Antisemitizmo banga viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose tikrai jaučiama, įsitikinęs Š.Liekis, nors žinomi žmonės, politikai jau išmoko kalbėti korektiškai, tad tokias nuotaikas esą kursto nebent netiesiogiai.
„Ta banga skatinama, provokuojama iš abiejų pusių. Kas už viso to stovi, kitas klausimas, tą aiškinti reikėtų ne istorikams, o specialiosios tarnybos turėtų domėtis. Bet toje provokacijoje dalyvauja dvi pusės“, – teigė jis.
LGGRTC gina J.Noreiką
LGGRTC pažymą dėl J.Noreikos veiklos nacių okupuotoje Lietuvoje paskelbė 2015 metais. Naujasis raštas „Dėl kaltinimų Jonui Noreikai (Generolui Vėtrai)“ pasirodė kaip atsakas G.A.Gochinui, pateikusiam dokumentų kopijas bei 69 psl. tekstą ir viešai teigusiam, kad tai yra įrodymai neva J.Noreika kolaboravo su naciais ir vykdė nusikaltimus žmonijai.
„Taip pat G.A.Gochinas kreipėsi į teismą reikalaudamas, kad pagal jo medžiagą Centras pakeistų savo 2015 m. pažymą. Centras, atsižvelgdamas į viešoje erdvėje išsakomas kontroversijas bei papildomai įvertinęs J.Noreikos antinacinės veiklos aplinkybes, skelbia šį paaiškinimą“, – rašoma rašte.
Jame taip pat nurodoma, kad „okupacinei valdžiai pavyko J.Noreiką įtraukti į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą“: „1941 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių aps. viršininkas J.Noreika valsčių viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams perdavė Šiaulių apygardos komisaro Hanso Gewecke 1941 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą žydus iškeldinti į Žagarės getą, taip pat įsakymą dėl žydų turto likvidavimo tvarkymo. Pabrėžtina, kad tai nebuvo J.Noreikos valia atsiradę įsakymai, tai buvo jo, kaip apskrities viršininko, vokiečių administracijos nurodymų perdavimas.“
Pabrėžiama, kad „J.Noreikos veikla nevertintina kaip kolaboravimas, jis buvo aktyvus antinacinio pogrindžio dalyvis“.
Visą raštą rasite čia.
Jei tai nėra dalyvavimas Lietuvos piliečių žydų genocido procese, tai kas tada tai yra?
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Nacių okupacinio režimo nusikaltimų ir Holokausto tyrimo pakomisės nariams ši situacija atrodo kitaip: „Centras paaiškino, kad 1941 m. rugpjūčio 22 d. ir 1941 m. rugsėjo 10 d. J.Noreika, vadovaudamasis vokiečių paskirto Šiaulių apygardos komisaro Hanso Gewecke nurodymais, paskelbė įsakymus dėl apygardos žydų perkėlimo į getus ir jų turto nusavinimo, taip pat tęsė šį procesą duodamas papildomus, išsamesnius nurodymus (kaip nurodyta teismui pateiktuose dokumentuose).
Beveik visos pagal šiuos įsakymus suimtos aukos vėliau buvo nužudytos per 1941 m. vasarą ir rudenį nacių ir jų kolaborantų vykdomas žudymo operacijas, tai buvo pats kruviniausias puslapis šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje. Tokia yra istorinė realybė, grindžiama neabejotinais dokumentiniais įrodymais. Jei tai nėra dalyvavimas Lietuvos piliečių žydų genocido procese, tai kas tada tai yra?“
