Nors laikotarpis sudėtingas, jeigu politikų sprendimai netenkins arba nebus to, ko siekia profsąjungos, pasak I.Ruginienės, ramybės kažkaip specialiai nebus stengiamasi išlaikyti.
„Oi, mes ramybės nesistengsime išlaikyti ir tą aktyviai darome kiekvieną dieną. Iš tiesų kai kas net sako, kad ir per daug galbūt kritikuojame tuos politikus.
Bet mūsų tikslas yra visuomenei parodyti ir kitą medalio pusę, dėti visas pastangas, kad sprendimai, kuriuos daro politikai ir valdžia, būtų kiek įmanoma naudingesni paprastam žmogui. Ir jeigu tam reikės išeiti į gatvę, jeigu tam reikės aktyviai parodyti balsą, tai mes tikrai nebijosime ir mes tą padarysime“, – laidai „15/15“ sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Pasigenda ilgalaikių sprendimų
– Išgyvename sunkius laikus: nuo didžiulės infliacijos iki energetinės krizės, taip pat smarkiai kertančios per kišenes. Kaip vertinate visą situaciją?
– Galiu vertinti pagal tai, ką girdžiu iš apačios – iš darbuotojų. O nerimas didėja ir didėja labai smarkiai.
Jeigu kalbėtume apie pavasarį, kuomet ne vienas žurnalistas manęs klausė: o tai kaip gyvena darbuotojai, kokios emocijos, tai tada buvo toks štilis ir šiek tiek tyla. Kaip ir beprabėganti vasara, kuomet darbuotojai džiaugėsi atostogomis.
Tuo tarpu dabar, jau kai įžengėme į rugsėjo mėnesį, nerimas iš tikrųjų yra didelis. Ypač – kai viešojoje erdvėje nuolat girdi, skaitai, kad laukia sunkus sezonas. Kai matai, kad kišenėje pinigų kiekis nedaugėja, o sąskaitos vis didėja.
Tai iš tiesų yra toks didelis ženklas.
– Vyriausybė planuoja pagalbos gyventojams priemonių paketą. Bet kai kurie opozicijos atstovai kalba, kad per vėlyvi tie žingsniai, vėluojama, mindžikuojama vietoje.
Be to, tam tikri sprendimai ir tos pagalbos priemonės įsigaliotų tik nuo kitų metų, kas esą būtų irgi per vėlu. Kaip vertinate Vyriausybės pastangas dorotis su iššūkiais?
– Čia tokie dviprasmiški jausmai. Lyg ir girdi, kad Vyriausybė stengiasi ir daro, lyg ir reaguoja į pačią krizę, susidariusią situaciją.
Tačiau kartais, aš prisipažinsiu, nelabai suprantu jų komunikacijos ir tam tikrų veiksmų.
Pavyzdžiui, pradėkime nuo to, kad išleista žinia, jog galbūt viešasis sektorius turės išleisti darbuotojus dirbti į nuotolį arba prisukti šildymą ir taip taupyti energijos sąnaudas.
Viena vertus, lyg ir turėtų atrodyti patraukliai.
Kita vertus, niekas neseka, o kas po to? Kaip iš tikrųjų bus sukoreliuota su tomis sąnaudomis, kurias papildomai patiria darbuotojas? Ir ar tai nėra būdas tiesiog nusikelti nuo savęs naštą ir perkelti darbuotojui, kuris uždirba ne per daugiausiai ir kurio kaštai auga, o pinigų kiekis visiškai ne?
Darbuotojai – ką jie sako? Jie gali išgyventi bet kokius sunkumus ir tą gražiai parodė pandemija, kuomet ir prastovos buvo, ir atleidimai, – ir darbuotojai buvo lojalūs, jie suprato darbdavį, kiek galėjo stengdamiesi dirbo bendram labui.
Tačiau šitame sunkmetyje kartu suprasdami tiek darbdavį, tiek Vyriausybę, darbuotojai turi matyti ir tam tikrus ilgalaikius sprendimus. Kad jie žinotų, jog va čia yra tik toks trumpas laikotarpis, kuomet reikia pakentėti, bet Vyriausybė tikrai daro tuos ilgalaikius sprendimus, ilgalaikius žingsnius, kuomet jau ateityje mes tokios krizės neturėsime.
Tai tą kalbu ir apie energetikos kainas. Kol kas tik girdime apie subsidijas, kas nėra blogai trumpajam periodui, bet negirdime, ką iš esmės mes darysime, kad neįkliūtume į tą kapkaną, kaip tą valandą auksinę, kurią teko mums visiems patirti, ir kad šitokia situacija nesikartotų.
– Siūlymų turi ne tik Vyriausybė, bet ir visi politinio lauko dalyviai. Tai – ir nuo tam tikrų mokestinių lengvatų iki neapmokestinamo pajamų dydžio didinimo.
Kokių sprendimų, jūsų akimis, reikėtų, kad jie būtų tvarūs ir iš tiesų padedantys išgyventi tą sunkmetį?
– Dabar matome tokią populistinių pasiūlymų kraitelę, kuomet kiekvienas nori pasižymėti ir siūlo bet ką, bet kaip, kad tik atrodytų patraukliai.
Bet ilgalaikių sprendimų ir tvarumo iš tikrųjų sunku įžvelgti.
Mūsų, kaip darbuotojų atstovų, požiūris į šitą situaciją yra toks, kad šiuo metu darbuotojui reikia kelių dalykų.
Pirma – neišvengiamai reikia čia ir dabar didinti darbuotojų pajamas. Kaip mes bevengtume šito klausimo, kaip mes nenorėtume jo kelti ir apeliuotume į sunkumus, darbuotojų pajamos turi kilti.
Tiktai taip jie galės prisidėti prie biudžeto surinkimo per mokestinę sistemą, ir taip pat grąžinti dalį investuotų į darbuotoją pinigų tam pačiam verslininkui per perkamą produkciją.
Kitas dalykas, ko reikia žmogui, kad šiandien išgyventų, – ir tą Estijos pavyzdys puikiai parodė per pandemiją, mes turime daugiau investuoti į viešąjį sektorių.
Mes turime žmogui užtikrinti ne tik didėjančias pajamas, bet taip pat kokybiškas nemokamas viešąsias paslaugas.
Negalime mes kalbėti apie tai, kad, na, pridėkime neapmokestinamąjį dydį, paauginkime jį iki minimalios algos, nes, pažiūrėkite, kaip bus faina darbuotojams, jiems didės į rankas pinigai.
Taip, iš tikrųjų mes irgi kovojame už tai, kad mokestinė našta darbuotojui mažėtų. Tačiau tai neturi virsti tuo, kad po tam tikro laiko visa tai sugrįš papildomų mokesčių pavidalu tam pačiam paprastam žmogui.
O mes tą jau girdime – automobilių taršos mokestis, nekilnojamojo turto mokestis ir dar daugybė įvairių sprendimų, kuriais bandoma užkamšyti biudžeto skyles ir vėlgi to paties paprasto žmogaus sąskaita.
Tačiau mes nekalbame apie turtingųjų didesnį apmokestinimą, kapitalo didesnį apmokestinimą, nes kažkodėl šitos temos yra tabu.
Nekalbame apie turtingųjų didesnį apmokestinimą, kapitalo didesnį apmokestinimą, nes kažkodėl šitos temos yra tabu.
Teisingai, paprastas žmogus – ant jo gali krauti kiek nori, jis viską iškentės.
Tas požiūris iš tikrųjų ir neleidžia mums tvirta koja stoti ant tos sunkmečio ribos ir lengvai žengti, kad išgyventume šitą laikotarpį.
Trečias dalykas, ko iš tikrųjų Lietuva laukia, tai ilgalaikių sprendimų dėl energetikos kainų.
Dabar, žiūrėkite, vėl mus gąsdina – vandens kainos turi kilti.
Tai ką iš esmės Vyriausybė padarė, kad mes nebūtume tokie priklausomi nuo elektros energijos biržos, kad algoritmas būtų parinktas toks, koks šaliai yra naudingas? Ką mes padarėme, kad patys būtume nepriklausomi ir galėtume kaip Estija gamintis tiek elektros, kad mums jos užtektų?
Galbūt Vyriausybė ir daro, bet mes to negirdime ir nematome. Matyt, to atvirumo, galbūt aiškumo ir parodymo tų ilgalaikių sprendimų labiausiai ir trūksta.
Tas kurtų ir pasitikėjimą mūsų darbuotojų, kurie moka mokesčius ir iš esmės suneša ir visą biudžetą, ir pasitikėjimą tarp valstybės bei tarp darbuotojo.
– Jūsų galva, kodėl nesiranda valios tiems konceptualiems, svarbiems sprendimams? Ši kadencija – jau dveji metai bus: tiek Seimas, tiek Vyriausybė dirba. Žadėta ir mokestinė pertvarka, kuri, kaip dabar sakoma, nebus pristatyta ir kuri žadėjo bent jau įnešti daugiau socialinio teisingumo ir t.t.
Kaip čia viską vertintumėte? Ir kaip vertintumėte Seimo ir Vyriausybės veiklą per tuos dvejus metus? Aišku, buvo kriziniai metai. Bet ar pateisino lūkesčius?
– Mes ypač esame nusivylę mokesčių sistemos pertvarkos procesu.
Mes net patys, kaip konfederacija, buvome pasisamdę specialistus ir labai rimtai norėjome įsilieti į šitą procesą, nes matome, kad tai neišvengiamai turi įvykti ir kad tam tikri sprendimai turi būti padaryti.
Žinote, politiniai sezonai keičiasi, bet situacija išlieka ta pati.
Mūsų politikai kažkodėl visada renkasi lengvesnį kelią – tai yra teikti populistinius sprendimus, kurie iš esmės naudos paprastam žmogui neatneša. Bet turi kažkokius skambius žodžius, galbūt tokią momentinę naudą ir gerovę atneša.
Tai pridėti, tarkime, galbūt 100 eurų, padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, bet nežiūrėti, kas iš to bus.
Galbūt tam tikriems politikams, ir mes tą matome, svarbiau yra susitvarkyti tam tikrus savo interesus, bet nežiūrėti Lietuvos gerovės.
Iš tikrųjų trūksta žmonių, kurie neatlygintinai, iš širdies, kaip išrinktieji, dirbtų tautai ir pačiai Lietuvai.
Dabar vienai politinei partijai svarbu, tarkime, privatus švietimo sektorius – pradeda proteguoti, kitai politinei partijai galbūt tam tikros žemės labai svarbu ir reikia daryti dėl to pertvarkas.
Mes matome, kad viešojo sektoriaus reformos – reforma po reformos, eina ne dėl procesų tobulinimo, ko iš esmės reikia, ne dėl tam tikrų naujų technologijų įdiegimo, kad padėtų darbuotojams, kurie dirba viešajame sektoriuje, bet yra tam tikri interesai, kuriuos reikia sutvarkyti.
Ir, be abejo, niekas nepamiršta apie politines kampanijas. Juk politinės kampanijos vyksta ne per tą auksinį laikotarpį, bet kiekvieną dieną ir nuolatos.
Nereikia pinigų iš sraigtasparnio
– Pakalbėkime apie situaciją darbo rinkoje. Pranešama, kad daugėja verslo, kuris buksuoja, patiria sunkumų. Kai kurios įmonės praneša apie bankrotus, vėlgi daugėja darbuotojų atleidimų.
Tokios didelės bendrovės, kaip „Achema“, „Lifosa“, savo regionuose pagrindiniai darbdaviai, sustabdė veiklą. Kokių signalų dėl to sulaukiate? Kiek padėtis darbo rinkoje sudėtinga ir sudėtingėja?
– Kol kas negaliu pasakyti, kad tie signalai signalizuoja, jog jau tiesiog yra katastrofa.