Būtent šios problemos sprendimui VDU iniciatyva artimiausiais metais Lietuvoje bus kuriamas Klimato kaitos tyrimo ir demonstracinis centras. Interaktyviame, demonstraciniame centre bus galima įvairioms tikslinėms visuomenės grupėms, įvairių sektorių atstovams vaizdžiai pademonstruoti, kaip vyksta globalaus klimato šiltėjimo procesai, kaip gyventojai ir verslas savo veikla įtakoja tuos pokyčius, bus galimybė patiems sumodeliuoti tam tikras situacijas. Centro lankytojai galės gauti ne tik vertingos informacijos apie klimato kaitą, bet VDU mokslininkai jiems pasiūlys konkrečius kompleksinius sprendimus, kaip optimizuoti savo veiklą pritaikant naujausius mokslo pasiekimus, padedančius švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos padarinių.
Klimato kaitos švelninimas Lietuvoje: galimos alternatyvos
Lietuva tikrai nemažai daro siekdama švelninti klimato kaitą, mažinti iškastinio kuro naudojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Čia galima būtų paminėti automobilių transportą kaip vieną didžiausių oro teršėjų – gyventojai skatinami dyzelinius automobilius keisti į elektromobilius arba bent jau hibridinius. Geru pavyzdžiu gali būti ir nuolat atnaujinamas visuomeninio autotransporto parkas – vis didesnę dalį jame užima elektriniai arba hibridiniai autobusai, neteršiantys oro.
Ryžtingiau keičiami ir tradiciniai energijos šaltiniai į atsinaujinančius energijos išteklius naudojant žaliavas biomasės pagrindu. Labai perspektyvi energijos gamyba iš atliekų ir čia didelį įdirbį turi Vytauto Didžiojo universitetas. Tikrą proveržį išgyvenanti bioekonomika leidžia didinti biomasės pagrindu pagamintų produktus kiekius ir juos eksportuoti.
Tačiau labai svarbu, kad iš Lietuvos nebūtų išvežamos tiktai žaliavos, o jos būtų perdirbamos į aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Lietuva kaip žemės ūkio kraštas augina ir eksportuoja iki 5-6 milijonų tonų grūdų kasmet. Esame labai didelis eksportuotojas. Tačiau žiūrint klimato ar aplinkos požiūriu, eksportuodami grūdus eksportuojame ir išteklius – juos užauginti reikia vandens, dirvožemio. Todėl jeigu grūdus perdirbame į aukštesnės pridėtinės vertės produktus čia Lietuvoje, tai pridėtinę vertę jau gauname kelis kartus didesnę. Tokiu atveju eksportuojame ne tik žaliavas, bet ir išteklius, t.y. eksportuojame galutinį produktą. Tai ekonomiškai ir gamtos požiūriu žymiai racionalesnis būdas.
Prisitaikyti prie naujų sąlygų
Profesoriaus teigimu, akivaizdu, kad visos mūsų ir kitų pasaulio šalių pastangos neįstengs visiškai sustabdyti klimato kaitos poveikio. Todėl kitas svarbus uždavinys – stengtis prie tų pokyčių prisitaikyti. Besikeičiančios klimato sąlygos diktuoja naujus sprendimus žemės ūkyje.
Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje. Viena iš infrastruktūros priemonių – drenažo sistemos pasikeitusiomis klimato sąlygomis jau yra nebetinkamos, atgyvenusios. Dirvožemio drėgmės svyravimai dėl klimato kaitos tapo labai dideli. Pastaruoju laikotarpiu tapo įprasta, kad kovo mėnesį Lietuvoje būna šlapia ir dirvožemį reikėtų sausinti, o gegužės mėnesį paprastai būna sausra ir tada drenažo nuotekį reikėtų sumažinti arba visai uždaryti, kad per daug nesumažintume dirvožemio drėgmės. Taigi, reikalingas reguliuojamas drenažas, kuriuo galima kontroliuoti nusausinimo arba vandens lygį bei atsargas dirvožemyje.
Žemės ūkyje vienas didžiausių aplinkos teršėjų, o kartu ir klimato kaitos didintojų – gyvulininkystės sektorius.
„Siekdama spręsti šias problemas VDU Žemės ūkio akademija įgyvendina Europos inovacijų partnerystės projektą. Įvairiose Lietuvos zonose yra įrengtos bandomosios sistemos, kurios jau parodė, kad naudojant reguliuojamą drenažą drėgnuoju laikotarpiu galima sukaupti net iki 40-60 proc. drėgmės, kurią sausu metu augalai panaudos.
Žemės ūkio ministerija svarsto, kad paskyrus reikiamas investicijas, per 15 metų būtų galima renovuoti esamas drenažo sistemas Lietuvoje. Tai išties būtų reikalingas sprendimas, nes šiuo metu daugelis drenažo sistemų Lietuvoje jau yra susidevėję, jas būtina renovuoti. Sistemas atnaujinant būtų paranku jas pertvarkyti į reguliuojamas“, – apie reguliuojamo drenažo sistemų perspektyvas kalba A.Maziliauskas.
Gyvulininkystės fermose ir laukuose – robotai ir naujausios technologijos
Žemės ūkyje vienas didžiausių aplinkos teršėjų, o kartu ir klimato kaitos didintojų – gyvulininkystės sektorius. Norint mažinti metano emisijas iš gyvulių, taip pat dėl mėšlo tvarkymo, įrengiamos išmaniosios fermos, kur visi procesai yra automatizuoti, o pagrindinius darbus atlieka robotai, taikomos naujausios, aplinką tausojančios technologijos. Jos padeda mažinti metano emisiją iš gyvulių taikant tam tikras šėrimo technologijas, taip pat efektyviai surinkti metano dujas, tvarkyti mėšlą, iš jo pertekliaus gaminti biodujas, substratą arba granuliuotas organines trąšas, kurios naudojamos dirvai tręšti. Beje, tokios granuliuotos trąšos sukurtos VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų 2018 metais Lietuvos verslo konfederacijos buvo pripažintos kaip metų mokslo paslauga verslui.
Vis daugiau taikomos aplinkai draugiškesnės beariminės žemės dirbimo technologijos. Jos yra mūsų ateitis, nes su žemės dirbimu yra susiję nemaži CO2 išmetimai. Žemės, kur yra žalienos, emisijos į aplinką lygis palyginti nedidelis, o žemę įdirbant jis yra gerokai didesnis. Čia gerą išeitį mums siūlo ir miškai, kurie yra CO2 kaupėjai ir neutralizuotojai. Apželdinant didesnius žemės plotus galima tas emisijas reguliuoti. Šiuo metu miškingumas Lietuvoje siekia 33 procentus ir jis po truputį didėja. Tai gera kryptis mažinant emisijas, susidarančias dėl kitų sektorių veiklos.
Naujų prisitaikymo būdų reikalauja ir su klimato kaita susiję pokyčiai augalijoje.
Siekiant geriau prisitaikyti prie neišvengiamų globalaus klimato šiltėjimo padarinių, Vytauto Didžiojo universitetas atlieka visame pasaulyje populiarėjančios vertikaliosios hidroponinės technologijos panaudojimo tyrimus ir jau yra išbandęs šį metodą ne tik Lietuvos ūkiuose, bet ir Malio Respublikoje Afrikoje. Tai pažangus pašarų ir daržovių auginimo būdas uždarose patalpose. Auginant pagal šią sistemą nereikia dirvožemio, o vandens reikia labai nedaug, nes sistema veikia uždaru ciklu ir temperatūra nuo 23 iki 26 laipsnių patalpoje yra palaikoma dirbtinai. Tokiu būdu nepriklausomai nuo išorės sąlygų galima užauginti pašarus ne tik padidinant gyvulių produktyvumą, sumažinant gamybos sąnaudas, bet ir saugant gamtos išteklius.
Besikeičianti Lietuvos flora ir fauna skubina išvesti naujas veisles
Naujų prisitaikymo būdų reikalauja ir su klimato kaita susiję pokyčiai augalijoje. Lietuvoje atsiranda augalų rūšys, kurios daugiau būdingos tropiniams kraštams arba šiltesnei Pietų Europai. Šiame kontekste tampa aktualu naujų, aukštesnėms temperatūroms atsparių augalų veislių išvedimas taikant genų inžineriją.
Kartu su naujomis augalų rūšimis atsiranda ir įvairūs kenkėjai, o tai reiškia ir įvairios ligos, kurios nėra būdingos Lietuvoje. Tą patį galima pasakyti ir apie fauną. Gausėja gyvūnų, kurie iki šiol Lietuvoje negyveno. Lygiai taip pat prie kintančių klimato sąlygų prisitaiko ir vabzdžių bei paukščių pasaulis. Tai tik keletas iššūkių, su kuriais susiduriame.
