Šie samprotavimai yra klaidinantys. Onkologiniams ligoniams kaip tik rekomenduojama skiepytis dėl susilpnėjusios imuninės sistemos. Tiesa, galutinį sprendimą, ar skiepytis ir kada – prieš gydymą, jo metu ar pabaigus – rekomenduojama priimti pasitarus su gydytoju.
Sulaukė didžiulio dėmesio
Beveik 3 min. trukmės įrašu pasidalino ir vienas „Facebook“ vartotojas iš Lietuvos, sprendžiant iš jo paskyros, aktyviai pasisakantis prieš karantino ribojimus, skiepus, vaikų testavimą mokyklose, pritariantis „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ organizatoriams.
Įrašą vyras palydėjo tokiu komentaru: „Žinutė.
„Sveikas, sesė dirba Jurbarko sav. Ten, dabar, didelis protrūkis tarp visų pasiskiepijusių. Valdžia viską slepia."
Šis video, apie to priežastis. Kalba, profesorius, medicinos mokslų daktaras, Aleksandras Redko.“ (kalba netaisyta – red. past.)
Beje, gąsdinimas dėl situacijos Jurbarke – ne visai pagrįstas. Statistikos departamento duomenimis, šis rajonas pagal naujų atvejų skaičių per pastarąsias 14 dienų, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, yra savivaldybių sąrašo viduryje. Ketvirtadienį šis rodiklis siekia 1 114 – mažiau nei šalies vidurkis (1 226,7 atvejo) ir beveik dukart mažiau nei pirmaujančioje Klaipėdoje (2 224 atvejai).
Įrašas, kuriame visą laiką matyti frazė „Tai šokas! Klausyti iki galo!“, per vieną parą peržiūrėtas beveik 500 tūkst. kartų, sulaukė tūkstančio komentarų, juo pasidalino 73 tūkst. žmonių.
Ekrane matyti ir šio įrašo šaltinis – kito socialinio tinklo „TikTok“ elmiralife1. Čia galima rasti daugiau įrašų, kuriuose kritikuojamas skiepijimas nuo COVID-19. Didžiuma jų – rusiški arba išversti į rusų kalbą.
Prof. Aleksandro Redko pasisakymas iškirptas iš šiemet vasario 2-ąją vykusio apskrito stalo diskusijos „Visos Rusijos vakcinacija ar grėsmė nacionaliniam saugumui“, kurią inicijavo nusipelniusi artistė Marija Šukšina. Apie 3 val. trukusio renginio įraše minėtas pasisakymas prasideda ties maždaug 1.15 val. žyma.
Skiepai ir per pandemiją padeda
Atsakydamas į klausimą, kiek teisinga skiepyti nuo ligos epidemijos metu – pavyzdžiui, nuo gripo esą stengiamasi paskiepyti žmones dar iki kylant susirgimų juo bangai, medikas patvirtino, kad vakcinavimas nuo gripo baigiamas 20-30 dienų iki epidemijos. Tokiu būdu esą siekiama sustiprinti jau turimus antikūnus.
Todėl esą skiepyti nuo COVID-19, kai pasaulį jau apėmusi pandemija, netikslinga ir net pavojinga. A.Redko paminėjo atvejį, kai vienas deputatas viešai ir demonstratyviai pasiskiepijo, o po trijų dienų tariamai atsidūrė reanimacijoje. „Nesidžiaugiame, jaudinamės, rašėme, įspėjome, sakėme, bet reklama – progreso variklis“, – ironizavo jis.
„Kategoriškai negalima epidemijos metu užsiimti vakcinacija nuo tos pačios epidemijos“, – pridėjo jis.
Tačiau statistika rodo, kad skiepai saugo, ypač nuo mirties. Štai iš 28 trečiadienį nuo COVID-19 mirusiųjų žmonių Lietuvoje 21 buvo nepasiskiepijęs arba gavęs tik vieną vakcinos dozę, nors reikėtų dviejų.
Šis gąsdinimas nėra naujas. Panašiai yra kalbėjęs ir belgas veterinarijos virusologas dr. Geertas Vandenas Bossche.
Šią įžvalgą mokslininkas grindžia analogija su antibiotikais. Susirgus bakterijų sukelta liga svarbu ne tik parinkti tinkamus antibiotikus, bet ir vartoti juos tiek, kiek nurodyta recepte, kitaip liga gali tik sustiprėti. Dėl mutacijos ar naujo geno, kuris apsaugo nuo antibiotikų, bakterijos išvengia mirties ir tampa dominuojančia atmaina. Tai yra atsparumas antibiotikams.
Panašiai nutinka su virusais: kai visuomenės imuninė gynyba ima kelti pavojų viruso dauginimuisi ir perdavimui, jis pasikeičia taip, kad tampa sunkiai atpažįstamas ir įveikiamas – „pasprunka“ nuo imuniteto. Per pandemiją virusas plinta didžiuliu greičiu, padedamas daugybės pernešėjų (net tų, kurie nejaučia ligos simptomų).
Sergant vėžiu rekomenduojama skiepytis
Trumpo įrašo pabaigoje A.Redko dar pasvarsto apie vėžiu sergančių žmonių skiepijimą. Anot jo, „onkologinius susirgimus dažniausiai nustatome trečioje-ketvirtoje stadijoje, nes pirmose stadijose jie yra be simptomų“.
Iš mediko samprotavimų galima suprasti, esą „eksperimentinės vakcinos“ nuo COVID-19, kurios esančios „konstitucijos pažeidimas, šiems pacientams pavojingos, todėl, norint nepakenkti, nereikėtų skiepyti nė vieno, nes galima „pataikyti“ ant vėžio jo dar nenustačius.
„Turime visapusiškai, detaliai ištirti. Turime žinoti, yra jam pirmos antros stadijos vėžys ar ne? Kitaip jam tą reikalą sustipriname. Galimai, negalima taip tvirtinti“, – apibendrino jis.
Kad vakcinos, ypač paremtos informacine RNR, sukelia vėžį, yra mitas. Informacine RNR paremtos vakcinos nuo COVID-19 neturi sąlyčio su DNR ir nepakeičia paskiepyto žmogaus genomo. Paprastai kalbant, tai yra instrukcija ląstelei, kaip gaminti baltymą ar jo dalį.
iRNR iš vakcinos moko mūsų ląsteles gaminti baltymą, kuris paskatina imuninį atsaką. Vos patekusi į ląstelę ji suyra, net nepasiekusi ląstelės branduolio, kur yra DNR, tad vėžio nesukelia.
Ši melagiena jau ne kartą paneigta, pavyzdžiui, čia.
Priešingai – aiškinamasi, ar jau du dešimtmečius tiriama iRNR technologija negalėtų padėtų gydant vėžį.
Žmonėms, kurie serga tam tikromis ligomis, kaip tik patariama skiepytis. Susilpnėjus imuninei sistemai, pavyzdžiui, dėl gydymo nuo vėžio, atsiranda didesnė rizika patirti sunkių COVID-19 komplikacijų, taigi yra dar rimtesnė priežastis skiepytis.
Pavyzdžiui, kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ sukurtos vakcinos „Comirnaty“ pakuotės lapelyje vėžys nenurodytas kaip kontraindikacija, dėl kurios negalima skiepytis.
Vakcinų klinikiniuose tyrimuose dalyvavo labai mažai vėžiu sergančių pacientų, todėl atskirai neinformuojama apie vakcinos tinkamumą sergantiesiems onkologinėmis ligomis. Tačiau nurodoma, kad imunosupresuota būklė nėra kontraindikacija skiepytis nuo COVID-19.
Ši išvada remiasi panašių vakcinų naudojimo onkologiniams ligoniams patirtimi. Specialistai primena, kad kiekvienas pacientas ir jam skirtas gydymas yra unikalūs, tad ir COVID-19 skiepų poveikis gali skirtis. Vėžiu sergantis pacientas, ypač esantis aktyvaus gydymo etape, prieš skiepus turėtų pasikonsultuoti su gydytoju onkologu ar šeimos gydytoju dėl tinkamiausio skiepų laiko ir galimų sąveikų su vėžio gydymu.
Tyrimai rodo, kad sergantieji vėžiu kaip tik turėtų skiepytis, mat, nors užsikrečia nebūtinai lengviau, dėl susilpnėjusio imuniteto jie dažniau patiria komplikacijas ir miršta.
Skiepų skyrimo laikas priklauso nuo onkologinės ligos sunkumo, pasirinktos gydymo schemos ir tipo. Idealiu atveju pacientams kuriems diagnozuotas vėžys ir numatomas sisteminis gydymas (chemoterapija, radioterapija ar kita), skiepytis reikėtų prieš skirtą gydymą.
Jei gydymo kursas jau pradėtas, vakcinacija neturėtų būti atidėta, tačiau reikėtų konsultuotis su gydančiu onkologu, stebėti paciento būklę po skiepo.
Melagienas skleidė ir anksčiau
Įžvalgomis apie skiepus renginyje besidalijęs A.Redko dirba medicinos srityje, bet yra aukščiausios kategorijos chirurgas, ne imunologas ar vakcinų specialistas.
Mediko pareiškimai jau anksčiau buvo paneigti kaip klaidinantys, pavyzdžiui, kad adenovirusu paremtos vakcinos įterpia jį į paskiepyto žmogaus DNR.
Iš tiesų, gaminant vakcinas, adenovirusas modifikuojamas taip, kad sudėtyje turėtų SARS-CoV-2 dyglio baltymą koduojantį geną. Kartu su vakcina į organizmą patenka koronaviruso genas, todėl ląstelės pradeda gaminti dyglio baltymą ir sukuria imunitetą. Su DNR jis neturi sąveikos.
A.Redko yra aiškinęs, kad negalima skiepyti nuo COVID-19 šia liga persirgusių žmonių. Iš tiesų yra priešingai – ligą įveikę žmonės vis tiek skiepijami, mat taip įgytas imunitetas laikui bėgant silpsta.
Dar daugiau – kaip portalui 15min yra sakiusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Miglė Tomkuvienė, tyrimai rodo, stipriausias imunitetas buvo tų, kurie persirgo, o po to vakcinavosi.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
