Šiaulietė 26-erių Vidmantė Raustytė gruodžio 3 dieną pakvietė visuomenę susiburti miesto aikštėse ir sudalyvauti šventėje „Aš ir Tu – tai Mes!“
Mes galime užpildyti vidinę tuštumą
Renginys yra skirtas Neįgaliųjų dienai paminėti, tačiau pati šventė skirta visiems žmonėms. Toks ir tikslas – nebeskirstyti žmonių į sveikuosius ir neįgalius, neišaukštinti gailesčio, o tiesiog būti kartu.
Kreipdamasi į visuomenę V.Raustytė rašė: „Nuo pat gimimo mane ir mano sesę dvynę Gintarę likimas „apdovanojo“ cerebriniu paralyžiumi. Nepaisant turimos ir negalios stengiuosi niekada nepasiduoti ir eiti per gyvenimą su šypsena, džiaugtis kiekviena akimirka.
Gyvenu aktyvų, kūrybingą gyvenimą. Dalyvauju įvairiuose renginiuose, konferencijose, seminaruose, akcijose, projektuose bei pati juos organizuoju.
Laisvalaikiu kuriu eilėraščius, domiuosi fotografija bei psichologija – tai mano gyvenimo aistra.
Nors esu aktyvi ir besišypsanti, viduje jaučiu tuštumą. Paklausite, kodėl tokiai jaunai ir aktyviai merginai, kuri teigia, kad džiaugiasi gyvenimu kiekvieną akimirką, kažko trūksta iki visiškos laimės?
Atsakymas paprastas. Jis slypi mūsų visuomenės kasdienybėje. Kai kas dieną vyksta kova su turima negalia, kai nuolatos tenka ginti savo teises, įveikti kasdienius rūpesčius, neteisybę, tolerancijos stoką neįgaliųjų atžvilgiu, jaučiuosi bejėgė ir pažeidžiama, nesuprasta ir nevertinama.
Nei vienas neįgalus nepasirinko būti neįgaliu, nei vienas neįgalusis nėra kaltas dėl savo negalios, tačiau ne visi žmonės tai supranta.
Turiu svajonę, kad pasaulyje išnyktų sienos tarp negalios turinčių ir jų neturinčių žmonių, nebeliktų patyčių, nevilties, baimės būti nesuprastam, atskirtam nuo visuomenės.
Trokštu, kad artimiesiems, auginantiems ypatingus vaikus neplyštų iš skausmo širdis, kai mato, kaip jų vaikai kenčia.
Visa širdimi noriu, kad šie žmonės nesigėdytų savęs, savo negalios, nekiltų klausimų: kodėl aš esu neįgalus? Kodėl aš esu kitoks nei kiti ir manęs nepriima?
Svajoju, kad šie ypatingi žmonės neužsidarytų lyg kokie nusikaltėliai, juk negalia nėra nusikaltimas.
Pati didžiausia mano svajonė – kad Lietuvoje būtų gera gyventi visiems. Ar šiai svajonei lemta išsipildyti? Noriu tikėti ir tikiu, kad tikrai taip!“
Vidmantės svajonę pradėjo pildytis. Šeštadienio popietę skirtingų miestų ir miestelių centrinėse aikštėse susirinko šimtai žmonių, kurie neabejingi socialinės atskirties mažinimui tarp turinčių ir neturinčių negalią.
Visi kartu sukūrė „gyvą” simbolį, kuriame galima simboliškai įžvelgti šios šventės simbolį – visų žmonių draugystės ženklą. Sniegas paslėpė linijas, todėl žmonėms teko šiek tiek improvizuoti. Svarbiausia, kad visiems buvo gera kartu.
Švenėje dalyvavo ir profesorius Jonas Ruškus, kuris neseniai pliekė Kauno merą Visvaldą Matijošaitį dėl žeidžiančios frazės: „Jis pasakė, kad jie ne šizofrenikai, o normalūs žmonės. Tai labai diskriminuojanti frazė. Žmonės serga psichinėmis ligomis. Tai yra tiesiog liga. Suprantu, kad jis tai pasakė nepagalvojęs, tačiau reikia galvoti, ką kalbi.“
Profesorius karštai aiškino, kad į supratimą reikėtų eiti ne mažais žingsneliais o didžiuliais drąsiais šuoliais. Negalima skirstyti žmonių į normalius ir nenormalius.
Būtent gailestis lemia, kad turintys negalią yra nustumiami į specialiai jiems skirtas ugdymo ar gydymo įstaigas.
„Žmonės yra įvairūs ir turi įvairiausių savybių. Nėra sveikųjų. Negalią turintys žmonės gali būti labai sveiki. Ir atvirkščiai. Reikia sakyti – žmonės turi arba neturi negalios.
Žmonių rūšiavimas pagal jų savybes yra tam tikra fašistinė frazė. Būtent prieš tai kovoja neįgaliųjų konvencija. Nustokime rūšiuoti ir normalizuoti žmones“, – šventėje kalbėjo profesorius.
J.Ruškus priminė, kad visuomenėje vienas žalingiausių dalykų yra gailestis. Būtent jis lemia, kad turintys negalią yra nustumiami į specialiai jiems skirtas ugdymo ar gydymo įstaigas.
Vėliau pasigirsta nuomonių, kad svarbiausia yra pakelti valstybės ekonomiką, duoti jai užsidirbti. Tuomet neva ir neįgaliesiems daugiau liks. „Negalią turintiems žmonėms nereikia specialių įstaigų ir atskirties. Jie turi teisę mokytis mokykloje kartu, gauti gydymą, kad ir kiek tai kainuotų“, – teigė J.Ruškus.
