Per praėjusią parą šalyje užfiksuoti 176 nauji koronaviruso atvejai.
Mirčių išvengta.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 62 COVID-19 pacientai, devyni iš jų – reanimacijoje.
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesoriaus V.Usonio, jokio skirtumo, kaip pavadinsi susirgimų COVID-19 augimą – ketvirtąja, penktąja ar dar kitokia banga.
Vis tiek esminis faktas, kad jų daugėja.
Kas bus lapkritį, gruodį?
„Man didžiausią nerimą kelia tai, kad jų daugėja vasarą, kai šiaip jau pagal visą viruso aktyvumą vasara turėtų būti ramesnis periodas. Jeigu iš tikrųjų turime tą pakitusį virusą, kurio plitimo intensyvumas yra didesnis, jeigu jis taip plinta vasarą, tai kas bus lapkritį, gruodį?
Tada, kai jau pagal viruso biologiją, pagal jo sezoniškumą pradeda kilti aktyvumas ir susirgimų skaičiai. Tas, be abejo, kelia nerimą“, – akcentavo profesorius.
Kita vertus, kaip pažymėjo V.Usonis, akivaizdu, kad koronavirusas plinta tik tarp neskiepytų asmenų.
Pastarosiomis dienomis mirčių nuo COVID-19 pavyko išvengti, ligoninių lovų užimtumas nėra ypač didelis.
Pasak V.Usonio, ligoninių, intensyvios terapijos skyrių jose užimtumas yra labai rimtas rodiklis.
Tačiau jis kartojo, kad mes, kaip visuomenė, turime didelę problemą – koronavirusą.
Žinome jo valdymo priemones, tarp jų – vakcinacija.
„Čia jau yra visuomenės, nebe medikų reikalas tai, kad turint problemą, turint instrumentus tai problemai valdyti, mes tų instrumentų nenaudojame. Tos diskusijos didžiausios: noriu-nenoriu, reikia-nereikia skiepytis... Yra įrodytas vakcinų saugumas, yra įrodytas veiksmingumas, vakcinų poveikis visuomenei“, – sakė medikas.
Turime priimti taisykles
Skiepijimo nuo COVID-19 mastai Lietuvoje smarkiai suprastėjo.
Tenka išpilti tūkstančius dozių vakcinų.
Kai kurios Europos Sąjungos šalys imasi tam tikrų ribojančių priemonių nepasiskiepijusiems asmenims.
Ką daryti mums?
„Čia, matyt, klausimas ne medikams ir ne man, kaip užkrečiamųjų ligų specialistui. Tai yra klausimas visuomenei, kiek ir kaip mes toleruosime tokias saviraiškos formas, kaip atsisakymą laikytis visuomenės taisyklių.
Ir COVID-19 situacija nėra kažkas išimtinai nauja, todėl, kad kalbant apie kitas vakcinas, sakykime, vaikams skiepijamas vakcinas, įvairios šalys turi įvairią praktiką kaip tą skiepijimą skatinti.
Skandinavijos šalyse, kalbant apie vaikų skiepijimus, jie turi daugiau 90 proc. skiepijimo apimtis be jokių papildomų priemonių. O, sakykime, Pietų Europoje tokios priemonės yra taikomos. Australijoje tokios priemonės yra taikomos.
Tačiau dar kartą noriu pabrėžti, kad tai ne medikų, bet visuomenės klausimas“, – nurodė V.Usonis.
Jis dar kartą pakartojo, kad yra problema – COVID-19, yra ir jos sprendimo būdai, tarp jų – vakcinacija.
Taip pat užkrečiamųjų ligų specialistas atkreipė dėmesį, kad yra labai daug kitų taisyklių, kurių privalome laikytis nesidangstydami laisvėmis.
Negalime neblaivūs sėsti prie vairo, privalome prisisegti saugos diržus automobilyje ir panašiai.
„Mes gi ne vidury miško, ne negyvenamoje saloje. Mes gyvename kaip bendruomenė, tai atitinkamai turime prisiimti ir tam tikras taisykles, įskaitant saugumą užkrečiamųjų ligų prasme“, – pažymėjo profesorius.
Nors žmonės pavargo nuo pandemijos, atsipalaidavo, V.Usonio teigimu, koronavirusas niekur neišnyks.
Jeigu yra infekcijos šaltinis, jo plitimo keliai ir imli visuomenė, yra visos sąlygos užkrečiamajai ligai plisti.
Mes gyvename kaip bendruomenė, tai atitinkamai turime prisiimti ir tam tikras taisykles, įskaitant saugumą užkrečiamųjų ligų prasme.
„Aš esu paskiepytas ir jaučiuosi saugiau. Bet visi tie, kurie imlūs, yra ta terpė, kur virusas plinta. Ir dar daugiau epidemiologijos detalių galima minėti, bet šitie kertiniai dalykai nepriklauso nuo to, ar tai bus Jūros šventė, ar sporto varžybos, ar kas nors kita.
Vėlgi pakankamai laiko jau žinome tą bėdą, specialistai kalba ir jau nusibodo turbūt mūsų kalbos žmonėms, bet, jeigu tos kalbos nėra girdimos, jeigu tų visų priemonių kompleksiškai netaikysime, tai nebus ir rezultato. Pabrėžiu – kompleksiškai, nes neturime kažkokios sidabrinės kulkos ar stebuklingos lazdelės, kad mostelėjome ir viskas išsisprendė. Tikrai ne.
Žinome gamtos dėsnius, epidemiologinius dėsningumus ir tomis kryptimis turime veikti“, – kartojo užkrečiamųjų ligų specialistas.
-
EK: Liepą nuo COVID-19 paskiepytų suaugusių gyventojų skaičius ES gali pasiekti 70 proc.
-
Vilniuje vakcinų autobusiukas vyks į tris rajonus, tęsiamas skiepijimas be registracijos
-
I.Šimonytės įspėjimas: skiepijimasis vyksta vangiai, teks grįžti prie diskusijų dėl nustatomų sąlygų
-
E.Macronui paskelbus naują tvarką, prancūzai rekordiškai registruojasi vakcinacijai
-
G.Nausėdos kritika dėl lėto skiepijimosi: ar jau laikas reikalauti A.Dulkio „galvos“?
-
Verslo siūlymas, kaip skatinti vakcinaciją: pasiskiepijusiems – du laisvadieniai
-
L.Savickas: Kol Dulkys skėsčioja rankomis, per mėnesį sunaikinamos dešimtys tūkstančių vakcinų
