„Pragmatinių santykių“ su Rusija šalininkai dažnai kartoja: „Mes Rusijos nepakeisime. Reikia dirbti su ja tokia, kokia ji yra.“ Ir dalis žmonių tokiai tezei pritaria. Nemažai tokių „realistinio požiūrio“ šalininkų yra ir Vakarų šalyse.
Vladimiras Putinas gal ir vagis, gal ir susitepęs rankas krauju, bet ką mes galime pakeisti? Gal geriau neerzinkime Rusijos vadovų kaltinimais ir badymais pirštais, o bendradarbiaukime, tarsi tai būtų normalus partneris.
Vokietijoje net ir aukščiausios valdžios atstovai iki šiol niekaip negali pripažinti, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ yra ne šiaip komercinis projektas, bet viso korumpuoto V.Putino režimo simbolis ir energetinės politikos manipuliavimo įrankis.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas taip pat net ir pripažindamas, kad V.Putino režimas tiesiogiai bandė jį šmeižti, kištis į Prancūzijos prezidento rinkimus, galiausiai aiškina, kad su Rusija reikia bendrauti, nes jos ignoravimas nekeičia situacijos.
Nemažai JAV intelektualų ir užsienio politikos veteranų viešais laiškais prieš keletą mėnesių aiškino, kaip reikia vėl „perkrauti“ santykius su Rusija, nes dabartinė sankcijų politika nepadėjo sumažinti V.Putino autoritarizmo, o įvairūs ribojimai kenkia ir patiems Vakarams.
Gal tikrai tiek daug protingų žmonių negali klysti? Gal Rusijos neįmanoma pakeisti ir ji yra pasmerkta būti valdoma korumpuotų nusikaltėlių, o demokratija šioje valstybėje niekada neatsiras? Ir todėl mes turėtume susitaikyti su tuo, sumažinti savo naivius lūkesčius ir verčiau pagalvoti, kaip čia surasti efektyviausią modus vivendi – t.y. sugyvenimo su Rusija būdą?
Kitoks kritikas
Aleksejus Navalnas mano kitaip. Jis tikriausiai sutiktų, kad Vakarų lyderiai ar bet kokie užsieniečiai nepakeis Rusijos režimo. Nes gana dažnai tie patys Vakarų politikai mielai ima didžiulius Putino režimo pinigus ar kitas dovanas, kuriomis Rusijos vadovai įpratę nusipirkti palankumą.
