Merai kadenciją galės pabaigti
Kaip 15min teigė konstitucinės teisės profesorius Vytautas Sinkevičius, KT nutarimas įsigalios tik nuo kitų savivaldos rinkimų, todėl esami merai savo kadenciją pabaigs turėdami tuos pačius įgaliojimus.
„Konstitucinis Teismas nutarė, kad jo nutarimas bus paskelbtas 2023 metų gegužės 3 d., reiškia, iki to laiko visi merai turės savo įgaliojimus, eis savo pareigas taip, kaip eina dabar, – komentavo jis.
– O iki to laiko politikai, jeigu norėtų įtvirtinti tiesioginius mero rinkimus, turės pakeisti Konstituciją, bet šitas Konstitucinio Teismo nutarimas nenutraukia dabar išrinktų metų įgaliojimų, jie turi visus įgaliojimus, vykdo visas pareigas, kurias numato įstatymai iki 2023 metų – iki kitų savivaldos rinkimų.“
Pasak jo, politikai, jei nori įtvirtinti dabartinę sistemą, kai merai renkami gyventojų tiesiogiai, turi tai padaryti iki 2023 metų.
Kreipėsi prieš du metus
Į KT dėl tiesioginių merų rinkimų galimo prieštaravimo Konstitucijai prieš du metus buvo kreipęsi 46 praėjusios Seimo kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.
Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.
Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai.
Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą, rašo BNS.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.
R.Šimašius: deja, partijos skaičiuoja
Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus teigimu, kai kuriems politikams galimai naudingiau būti renkamiems netiesiogiai, tačiau gyventojams tiesioginiai merų rinkimai pasitarnauja labiau.
„Tai, kad meras yra tiesiogiai išrinktas, gavęs tiesioginį pasitikėjimą ir šita pozicija nėra politinio turgaus taryboje dalis ar prekė, kaip būdavo anksčiau, man atrodo, kad daugelį Lietuvos savivaldybių tai atvedė į gerą. Tai buvo teigiamas postūmis“, – komentavo jis.
Pasak mero, susitarti ir pakeisti Konstituciją laiko „yra per akis“.
„Kita vertus, kuo greičiau tai bus pataisyta, tuo geriau, nes rinkimai nėra taip toli, ne tik kadencijos pradžia, bet ir rinkimų kampanijos pradžia“, – teigė jis.
Tačiau R.Šimašius nebuvo tikras, ar Seimas vieningai nuspręs keisti Konstituciją, nes kai kuriems politikams esą būtų naudingiau nieko nekeisti.
„Deja, ten yra labai daug konjunktūros, partijos skaičiuoja, kiek yra tiesiogiai išrinktų (merų – 15min), ar jie turi perspektyvas artimiausiuose rinkimuose, kad jų kandidatas bus išrinktas tiesiogiai. <...> Manau, kad politinis elitas žiūrės, kaip jiems pasiekti politinius tikslus.
Labai linkėčiau, kad būtų atsižvelgta į žmonių nuomonę, ko žmonės tikisi, man atrodo, kad čia yra esminis dalykas“, – žurnalistams pirmadienį teigė Vilniaus meras.
V.Čmilytė-Nielsen kvies politines jėgas susitarti
Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, KT sprendimas dėl tiesioginių merų rinkimų nebuvo netikėtas, esą Liberalų Sąjūdžio frakcija dar 2014 m. Seime išsakė tokias abejones.
„Tačiau ar tai reiškia, kad pati tiesioginių merų rinkimų idėja yra klaidinga? Nemanau. O tai, kad toks žingsnis buvo reikalingas, mes matome iš visuomenės reakcijų į tiesioginius merų rinkimus – juos palaiko net 80 procentų žmonių, rinkimai ženkliai padidino žmonių aktyvumą. Taigi, visuomenės valia aiški – žmonėms reikia galimybės patiems rinkti savo rajono ar miesto vadovą“, – socialiniame tinkle mintimis apie KT sprendimą pasidalino Seimo pirmininkė.
Pasak V.Čmilytės-Nielsen, yra keistinų niuansų, kurie per pastaruosius 6 metus tapo akivaizdūs. Pavyzdžiui, rizika, kad savivalda gali tapti uždara „kunigaikštyste“.
„Daug diskusijų kelia ir merų įgaliojimai, jų santykis su taryba. Kuris, merui neturint daugumos, tampa labai sudėtingas ir dėl to labiausiai kenčia tos savivaldybės gyventojai.
Gerbiu KT priimtą sprendimą. Įvertinus pastarųjų metų patirtį, visuomenės palaikymą, jis reiškia, kad parlamente teks svarstyti Konstitucijos keitimą. Naikinti tiesioginių merų rinkimus būtų akivaizdus ėjimas prieš visuomenės valią“, – rašė politikė.
V.Čmilytė-Nielsen taip pat žadėjo kviesti visas politines jėgas diskutuoti ir sutarti dėl šios Konstitucijos pataisos.
„Tikiu, kad šioje kadencijoje pavyks tai padaryti“, – socialiniame tinkle pažymėjo ji.
