Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslo tarybos pirmininko prof. V.Šikšnio vadovaujama mokslininkų komanda yra viena pirmųjų, atradusių naujos kartos technologiją tiksliam genomo DNR redagavimui. Šios technologijos taikymas žada proveržį moksliniuose ligų tyrimuose, gydant paveldimas ligas ir leis atsirasti naujoms gyvybėms.
DNR – įvairi
Kaip tik todėl profesoriaus su šypsena ir klausiame – tai kokia gi ta vilniečių DNR? „Vilniečių DNR yra labai įvairi, – šypsosi ir V.Šikšnys. – Man labai patiko gerbiamo Šolom Aleichemo gimnazijos direktoriaus Mišos Jakobo pajuokavimas, kad jis kalbės žemaitiškai (per šv. Kristoforų ceremoniją M.Jakobas žydišką pokštą sakė žemaitiškai – red. past.). Šis DNR gabalas, manau, yra visuose Vilniaus miesto gyventojuose. Manau, tuo Vilnius ir skiriasi nuo daugumos Lietuvos miestų ir tuo jis visą laiką buvo ypatingas.“
Tai yra tas mūsų paveldas, kurį mes perduodame. Problemų atsiranda, kai DNR molekulėje įsivelia klaidos, – sakė V.Šikšnys.
DNR molekulė slepia užrašytą visą informaciją apie mus, visą mūsų gyvenimą nuo gimimo iki mirties.
„Tai yra tas mūsų paveldas, kurį mes perduodame. Problemų atsiranda, kai DNR molekulėje įsivelia klaidos. Įrankiai, kuriuos mes bandome sukurti, gali padėti ištaisyti tas klaidas. Gal ne šiandien, bet ateityje taip gali būti“, – apie savo darbą sakė profesorius.
Vilnius, V.Šikšnio teigimu, yra europietiškas miestas: „Kolegos užsieniečiai, kurie atvažiuoja, su kuriais mes bendradarbiaujame, visada žavisi Vilniumi. O mes stengiamės, kad jie žavėtųsi ne tik Vilniaus baroku, architektūra, bet ir tais naujais dalykais, kuriuos sukuriame Vilniaus universitete.“
Nustebinti VU mokslininkai tikrai gali: universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkų komanda, vadovaujama prof. V.Šikšnio, – viena pirmųjų mokslininkų grupių, atradusių naujos kartos technologiją tiksliam genomo DNR redagavimui. Šios technologijos taikymas žada proveržį moksliniuose ligų tyrimuose, gydant paveldimas ligas, o žemės ūkyje – kuriant naujas augalų veisles, atsparias sausrai ir ligoms.
Mokslininkai svarbūs nesijaučia
Tačiau profesorius kuklus – sako, kad apdovanojimo tikrai nesitikėjęs, nes „mes, kaip mokslininkai, nesijaučiame tokie svarbūs, kaip kitų sričių atstovai“. Jo teigimu, šv. Kristoforo statulėlė yra tas įvertinimas, kuris suteikia postūmių naujiems darbams.
„Įdomus faktas: dar vienas šių metų šv. Kristoforo laureatas architektas Gintaras Čaikauskas kaip tik suprojektavo mums naują Jungtinį gyvybės mokslų centrą Antakalnyje, kurį prieš kelias dienas atidarėme. Buvo toks malonus sutapimas – mes susitikome ir abu buvome apdovanoti šv. Kristoforo statulėlėmis. Vienas už tai, kad sukūrė tą naują pastatą, o mes stengsimės jam įpūsti gyvybės. Kovo mėnesį turime ten įsikelti“, – džiaugėsi V.Šikšnys.
Paklaustas apie Vilnių profesorius tikina, kad miestas jam labai patinka, nes yra gana kompaktiškas, dalį vietų nesunku pasiekti pėsčiomis. „Kaip kažkada nuo seno buvo sakoma, Vilnius yra didelis kaimas. Jis toks ir liko – Europos miestas, bet didelis kaimas, kas yra labai smagu“, – šypsena nedingsta nuo profesoriaus V.Šikšnio veido.
