„Daug metų ugniagesiai gelbėtojai yra priversti maldauti didesnio finansavimo, didesnio darbo užmokesčio, modernesnės įrangos ir technikos savo funkcijoms atlikti, saugesnių darbo sąlygų, apsauginių rūbų. Tačiau, kaip buvome „pusbroliai“ tarp kitų VRM įstaigų, taip likome“, – teigiama trečiadienį profsąjungos išplatintame pranešime.
Anot jo, tvoros su Baltarusiją statyboms ugniagesiai gelbėtojai pasitelkti ne atsitiktinai, o dėl bandomo kompensuoti darbo užmokesčio dydžio – skurdžias algas gaunantys ugniagesiai naudojasi bet kokia proga užsidirbti papildomai.
„Vietoje to, kad būtų skirtas reikiamas finansavimas ir ugniagesių trūkumas būtų dengiamas mokant jiems viršvalandžius (t.y. ugniagesiams gelbėtojams dirbant tiesioginį darbą), VRM ir PAGD siunčia juos savanoriškai užsidirbti papildomai statant „koncertiną“ pasienyje. To pasekmė – žuvęs mūsų kolega“, – rašo profsąjunga.
Anot profsąjungos, jai kyla daug klausimų, į kuriuos atsakys ikiteisminis tyrimas, o galbūt galėtų atsakyti ir atsakingi VRM bei PAGD vadovai:
- Kodėl į pagalbą pasitelkiami ugniagesiai, kurių ir taip trūksta apie 700, kad būtų užtikrintas standartas ir visuomenės saugumas?
- Kodėl nebuvo prašoma kitų statutinių tarnybų pagalbos: Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Kalėjimo departamento, Muitinės ir kitų?
- Ar ugniagesiai gelbėtojai turėjo ir turi teisę statyti tvorą pasienyje?
- Ar jie buvo apmokyti konkrečių darbų?
Ar jie buvo apmokyti konkrečių darbų?
- Ar jie turėjo tam darbui reikiamas darbo saugos priemones?
Į dalį klausimų UGPS gali atsakyti ir dabar, nelaukiant ikiteisminio tyrimų išvadų.
Pranešime pabrėžiama, kad dirbti su grandininiu pjūklu moka kiekvienas ugniagesys, bet pjauti mišką, medžius ir krūmynus reikalingas tam tikras profesinis išsilavinimas. Juo labiau, kad ugniagesio gelbėtojo apsauginiai rūbai nėra pritaikyti miško ar krūmynų pjovimo darbams. Tokiems darbams yra speciali apsauginė apranga, kurios ugniagesys gelbėtojas galimai ir neturėjo.
„UGPS nuomone, VRM ir PAGD neužtikrino saugių darbo sąlygų tvoros statybos vietoje to pasekmė – žuvęs ugniagesys“, – pabrėžiama pranešime.
UGPS nurodo dar prieš kelerius metus kreipusis į PAGD, kad būtų atliktas ugniagesių gelbėtojų darbo vietos profesinės rizikos vertinimas (darbdavį padaryti tai įpareigoja įstatymas). Deja, PAGD pavaldžiuose padaliniuose ligi šiol nėra atliktas toks vertinimas nė vienai statutinei pareigybei. UGPS žiniomis, VSAT yra paskelbęs darbo vietos profesinės rizikos vertinimo paslaugos viešąjį pirkimą. Akivaizdu, kad darbo saugos rizikų valdymas PAGD yra nepatenkinamos būklės.
UGPS žiniomis, net pratybų metu nukentėjęs ugniagesys gelbėtojas gauna tik Sodros ligos išmoką nedarbingumo laikotarpiui, nes pratybos, mokymai, normatyvų laikymas yra traktuojami kaip netiesioginių funkcijų vykdymas (teigiama, kad jų metu ugniagesys gelbėtojas nevykdo savo tiesioginių funkcijų, t.y negesina gaisro ir nevykdo kitokios gelbėjimo darbų operacijos).
UGPS viliasi, kad šis nelaimingas atsitikimas nebus įvertintas būtent taip – kaip netiesioginių funkcijų vykdymas, o ugniagesio gelbėtojo šeima gaus tai, kas jai priklauso pagal Vidaus tarnybos statutą.
„Visi žinome, kad koncertina yra pavojinga. Vadinasi, dirbant pavojingus darbus, kuriuose gali susižeisti žmogus, darbdavys privalo užtikrinti ir medikų dalyvavimą – darbų vykdymo vietoje privalo būti medikų brigada su transporto priemone (o gal ir reanimobiliu)“, – teigiama pranešime.
Anot jo, už ekstremalios situacijos valdymą atsakinga yra VRM (VSAT ir PAGD taip pat). Tyrime bus nustatyta, kas vadovavo konkrečiai dirbusiam žuvusiam ugniagesiui gelbėtojui, ar pastarasis buvo pasirašęs darbo saugos instrukciją, ar tinkamai buvo aprūpintas tam darbui skirtomis darbo saugos priemonėmis.
UGPS reikalauja, kad darbo organizatoriai ir vadovaujantys asmenys prisiimtų atsakomybę, reikalauja nedelsiant užtikrinti saugias darbo sąlygas, suteikti tinkamas darbo saugos priemones, apmokyti ir instruktuoti ugniagesius gelbėtojus pasirašytinai prieš pradedant bet kokius pagalbos darbus.
Žuvo šalindamas krūmus
15min primena, kad antradienį pasienyje su Baltarusija, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko užkardos pasienio ruože, rengiantis tiesti ir montuoti koncertiną, kirsdamas krūmą grandininiu pjūklu mirtinai susižalojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD) pareigūnas – Egidijus Karla, kuriam trečiadienį būtų sukakę 47-eri metai, praneša Vidaus reikalų ministerija ir PAGD.
Komentuodamas ugniagesio žūtį Baltarusijos pasienyje ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas teigia, jog ugniagesiai gelbėtojai yra apmokyti dirbti su benzininiais pjūklais. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad pasienyje nebuvo medikų, galinčių padėti ten dirbantiems pareigūnams.
