Į jungtinę atstovybę neįsitraukė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Abi šios profsąjungos praėjusį rudenį rengė dalies mokyklų streikus.
Derybose antradienį dalyvavusi švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė žurnalistams teigė tikinti, kad šakos kolektyvinės sutarties pasirašymas neužtruks.
„Man atrodo, kad svarbu tiek ministerijai, tiek profsąjungoms, jog derybos neužsitęstų ilgai“, – sakė viceministrė.
Klausimai – dar sprendžiami
Rengti Lietuvos švietimo šakos kolektyvinę sutartį pasiūlė premjero sudaryta darbo grupė. Ji pateikė ir kitų siūlymų, pavyzdžiui, šiemet išbandyti klasės krepšelio metodiką, kuri galėtų pakeisti mokinio krepšelį.
„Klasės krepšelio modelis yra parengtas, kaip tik rytoj yra pakviesti švietimo skyrių vedėjai, kai kurių mokyklų vadovai, savivaldybių ekonomistai – pristatysime naują modelį, išaiškinsime ir praktikuosime naujo modelio taikymą, matysime, kaip pasiteisina, kaip supranta – vyks apmokymai, kad visi vienodai suprastume, kaip skaičiuoti, kaip taikyti, kas čia yra gero“, – antradienį BNS sakė viceministrė, pažymėjusi, kad klausimai, kurie turėtų būti įtraukti į kolektyvinę sutartį, yra sprendžiami.
Visgi Lietuvos švietimo profesinės sąjungos vadovas Audrius Jurgelevičius sakė nesitikintis, kad dėl kolektyvinės sutarties pavyks susitarti greitai.
„Aš asmeniškai, mūsų organizacija turi nuogąstavimų, kad gali tai trukti ilgokai, nes vis dėlto nematome ministerijos aiškios pozicijos vykdyti tuos susitarimus, kurie buvo pasiekti ministro pirmininko sudarytoje darbo grupėje“, – BNS teigė A.Jurgelevičius.
Anot jo, švietimo šakos kolektyvinė sutartis turėtų būti garantas, kad besikeičiant valdžiai nebus kaitaliojama švietimo politika.
„Būtent šitie klausimai turėtų būti – klasės krepšelis, mokytojų darbo apmokėjimo tvarka, mokytojų darbo apmokėjimo dydžiai, mokytojų ir mokinių santykių reguliavimo procedūros ir švietimo bendras finansavimas.
Kolektyvinė sutartis, mes taip matome, yra garantas, kad teisės aktai nebūtų kaitaliojami keičiantis Vyriausybei, nes tie susitarimai, dėl kurių mes kalbame, yra ilgalaikiai. Mes matome, kad pasikeitus Vyriausybei, o 2016 metai – ant nosies, gali vėl keistis švietimo politika. Mes norime, kad mokytojai jaustų tam tikrų stabilumą (...). Vienareikšmiškai tai yra valstybės įsipareigojimas darbuotojams“, – dėstė A.Jurgelevičius.
Iš nuogirdų mes matome, kad kai kurios profsąjungos siūlo, sakykime, lyg ir uždarinėti mokyklas, mažinti mokyklų skaičių – tai manome, kad toks siūlymas nelabai tenkina švietimo bendruomenę, – aiškino A.Navickas.
Prie Jungtinės atstovybės šiose derybose neprisijungusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas savo ruožtu BNS sakė, kad sprendimus dėl kolektyvinės sutarties galima daryti tik matant jos turinį.
„Kitą posėdį – liepos 28 dieną – prasidės dėl turinio derybos ir mes, kai matysime, kad ministerija sutinka ar nesutinka su vienokiu ar kitokiu turiniu, tada ir spręsime, ar mes ją pasirašinėsime, ar ne. Iš nuogirdų mes matome, kad kai kurios profsąjungos siūlo, sakykime, lyg ir uždarinėti mokyklas, mažinti mokyklų skaičių – tai manome, kad toks siūlymas nelabai tenkina švietimo bendruomenę“, – aiškino A.Navickas.
