Kaip rašoma ketvirtadienį išplatintame Pareigūnų profesinės sąjungos pranešime spaudai, liepos pabaigoje Alytaus pataisos namuose nuteistojo apžiūros metu buvo užpultas gydytojas ir slaugytoja. Anot užpultos moters (red. profesinėms sąjungoms vardas ir pavardė žinomi), nuo pat pradžių buvo siekiama šį įvykį „užglaistyti“.
Slaugytoja teigia, kad konsultacijų pas gydytoją psichiatrą metu nuteistasis, negavęs norimų vaistų, užpuolė gydytoją ir ją pačią. Įsikišus pataisos įstaigos prižiūrėtojams, incidentas buvo operatyviai užkardytas.
„Tai, ką matome dabar, yra nuteistųjų smurto dangstymas, siekis bet kokia kaina nepradėti ikiteisminių tyrimų arba juos nutraukti. Smurtas prieš pataisos įstaigų pareigūnus negali ir neturi būti toleruojamas. Kalėjimų departamentas privalo užtikrinti, kad kiekvienu atveju būtų atliekamas tyrimas, skiriamos bausmės.
Pareigūnas, patyręs smurtą, negali būti raginamas tylėti, o departamentas privalo suteikti teisinę pagalbą ir ginti pareigūną. Jei tam tikri asmenys, skyrių vadovai užsiima „saviveikla“ siekdami nuslėpti smurto įvykius, tam turi būti užkirstas kelias.
Galiausiai, didesnis dėmesys turi būti skiriamas ir patiems pareigūnams, jų gynybai, fizinei ir psichologinei pagalbai. Užpuolimų ir kitų ekstremalių įvykių metu pareigūnai patiria stresą, todėl psichologo ir kitų specialistų pagalba turėtų būti lengvai prieinama“, – įsitikinęs Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (LR ITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas.
Pateikia kitokią versiją
Tačiau Kalėjimų departamentas laikosi kitos nuomonės. 15min paprašius KD išsakyti savo poziciją šiuo klausimu, departamento atstovė Simona Banėnienė sakė, kad tai faktais nepagrįstos profesinių sąjungų atstovų nuomonės ir jas ragina vertinti kritiškai.
„Įvykus incidentui, kurio metu nuteistieji pasipriešina teisėtiems pareigūnų reikalavimams, panaudoja fizinį smurtą prieš pareigūnus, įvykio aplinkybės yra tiriamos, pradedami ikiteisminiai tyrimai. Vykdant įvykių įkalinimo įstaigose analizę, nėra užfiksuota duomenų, kad smurto atvejų prieš pareigūnus ar kitus laisvės atėmimo vietų darbuotojus skaičius yra išaugęs.
Pataisos pareigūnų gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, teises ir laisves gina Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas numato kompensacijas pataisos pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais“, – pateiktame atsakyme rašo KD atstovė.
Anot jos, liepos 31 dieną įvykusį incidentą, kai nuteistasis, negavęs norimų vaistų, pasipriešino medikui, įvertino Alytaus pataisos namų kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai.
„Rugpjūčio 8 dieną surašytas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį patvirtino prokuroras. Medikas pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti atsisakė. Apklausų metu, nustatyta, kad medikas, kuriam pasipriešino nuteistasis, ir kiti darbuotojai nematė, kad nuteistasis būtų naudojęs fizinį smurtą slaugytojos atžvilgiu.
Įvertinus įvykio patikrinimo metu surinktus ir užfiksuotus duomenis yra pagrindo manyti, kad slaugytojos apklausos ir papildomos apklausos metu duoti parodymai neatitinka tikrovės: rugpjūčio 1 dieną apklausos metu darbuotoja patvirtino, kad nuteistasis jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, joks kūno sužalojimas jai nebuvo padarytas. Teigė, kad nuteistųjų apžiūros metu turėjo pavojaus atveju naudojamą aliarminės signalizacijos pultelį, tačiau jo dėl išgąsčio nepanaudojo.
Patikrinimo metu nustatyta, kad „Aliarminės signalizacijos pultelių išdavimo-priėmimo žurnale“ nėra įrašo apie tai, kad slaugytoja buvo pasiėmusi aliarminį pultelį. Praėjus dienai po įvykio, papildomos apklausos metu, slaugytoja jau patikslino parodymus, paaiškindama, kad nuteistasis ranka jai sudavė smūgį, dėl ko po 2-3 valandų veido srityje atsirado kraujosrūva. Slaugytoja, gavusi nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, per 7 dienas turėjo teisę skųsti jį prokurorui“, – tikino S.Banėnienė.
Dėl kito incidento, kai rugpjūčio 16 dieną nuteistasis Alytaus pataisos namuose priešindamasis pareigūno teisėtiems reikalavimams įkando jam į pirštą, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį „Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui“.
„Informuojame, kad Kalėjimų departamentas periodiškai aprūpina laisvės atėmimo vietų įstaigas tomis specialiosiomis priemonėmis, kurių pačios įstaigos neturi galimybės įsigyti. Pavyzdžiui, šiemet laisvės atėmimo vietų įstaigoms buvo perduoti elektros šoko įtaisai, specialiosios liemenės, apsaugančios nuo dūrių, dujokaukės. Taip pat šiemet planuojame nupirkti ir aprūpinti įstaigas papildomais vaizdo registratoriais, radijo ryšio stotelėmis. Mažos vertės specialiosiomis priemonėmis paprastai apsirūpina pačios įstaigos savarankiškai.
Kalėjimų departamento vadovybės pozicija dėl darbuotojų apsaugos nuo neteisėtų nuteistųjų veiksmų yra principinga – tarnybines pareigas atliekantiems pareigūnams yra garantuojama teisinė, psichologinė, emocinė pagalba“, – rašė KD atstovė.
