– Pone Černiauskai, gal pradėkime papunkčiui, dėl ko Jūs nesutinkate. Pirmiausiai dėl sutrumpintų terminų atleidžiant iš darbo. Taip, jie yra sutrumpinti, bet Jums pačiam nekyla klausimas, kodėl Lietuvoje jie iki šiol yra tokie ilgi?
– Aš negaliu pasakyti, kad jie yra tokie ilgi, lyginant su ES šalimis. Lietuvoje tie terminai yra vidutiniai – nei per ilgi, nei per trumpi. Dabar galiojantys terminai yra normalūs. Kam reikalingas tas terminas? Tam, kad darbuotojas spėtų susirasti darbą. Dabartiniame įstatyme numatytas laikotarpis, per kurį darbuotojas gali ieškoti kito darbo, ir tas atleidimas jam nėra toks didelis smūgis.
– Bet įsivaizduokime situaciją, kad darbdavys pasako darbuotojui, kad jis yra atleidžiamas. Kokia to darbuotojo motyvacija lieka? Jis dar keturis mėnesius sėdi darbe, iš kurio jį atleidžia, tai ką rimto jis dar nudirbs?
– Keista, kai mes sakome, kad tai ilgas laikotarpis. Kai darbuotojas, išeinantis iš darbo savo noru, dar turi „atidirbti“ dvi savaites – tuomet jis tikrai yra visiškai nemotyvuotas. Tačiau tas laikotarpis išliko ir jis yra naudingas darbdaviams.
– Bet kuriuo atveju, turbūt nėra tiek svarbu atleidimo terminai, kiek darbo užmokestis. Pats darbo užmokestis, konkurencingumas Lietuvos, darbo santykių lankstumas. Juk žmonės, kurie emigruoja iš Lietuvos, jie emigruoja ne todėl, kad tose šalyse ilgesni atleidimo terminai, o dėl to, kad ten didesnis darbo užmokestis. Štai kur yra esmių esmė.
– Nenorėčiau sutikti. Žiūrėkit, kokią stiprią problemą kėlė lietuviai emigrantai, kai Jungtinėje Karalystėje sumažino emigrantų teises ir bedarbio pašalpos gavimą, socialinių pašalpų gavimą.
Kai darbuotojas, išeinantis iš darbo savo noru, dar turi „atidirbti“ dvi savaites – tuomet jis tikrai yra visiškai nemotyvuotas. Tačiau tas laikotarpis išliko ir jis yra naudingas darbdaviams.
– Taip, nes ten buvo susikūrusi atskira kasta nieko neveikiančių, nedirbančių ir gyvenančių tik iš pašalpų.
– Taip, bet akivaizdu, kad ir emigrantams yra svarbios socialinės išmokos. Net ir gyvenant Jungtinėje Karalystėje, tos išmokos yra svarbios. Būtent to naujai parengtame socialiniame modelyje norima atsisakyti. Mes galvojame, kad tos išmokos ir taip jau nėra labai didelės Lietuvoje, lyginant su ta pačia ES. Manome, kad tos socialinės garantijos, kurios dabar yra, už darbuotojo lojalumą įmonei visgi turėtų likti.
– Kitas aspektas – sumažinta išeitinė išmoka. Šiuo metu išeitinės išmokos siejamos su darbuotojo stažu toje darbovietėje ir gali būti nuo 1 iki 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Siūloma trumpinti dirbantiems iki vienų metų – dviejų savaičių nuo VDU, kitais atvejais – 2 mėnesių. Tokie patys sprendimai juk yra padaryti Latvijoje, Estijoje, tačiau ten didesni darbo užmokesčiai. Ar Jūs nesiejate šių rodiklių?
– Aš nenorėčiau sutikti, kad ten taip sumažinta. Pavyzdžiui, Estijoje darbuotojas iki šių metų gaudavo 4 išeitines kompensacijas, priklausomai nuo stažo, Latvijoje ir šiuo metu darbuotojas gauna daugiausiai – 4 išeitines kompensacijas.
– Yra punktas, kuris, mano nuomone, profesinėms sąjungoms turėtų patikti. Danišku pavyzdžiu yra ilginamas terminas, kiek yra mokamos nedarbingumo išmokos. Tai geras dalykas?
– Aš vėl nenoriu sutikti su jumis. Dabar žmogus, išėjęs iš darbo ir nerandantis kito, gauna socialinę išmoką. Ji yra nustatyta 6 mėn., bet, priklausomai nuo stažo, net jei jis turi ilgesnį stažą, negali būti mokama iki 9 mėn. išmoka. Tai įstatyme dabar numatyta. Lygiai taip pat numatyta, kad regionuose, kur nedarbas pusantro karto viršija Lietuvos vidurkį, išmoka gali būti pratęsiama trišalės tarybos sprendimu iki 9 mėn. Dabartinis įstatymas leidžia mokėti 9 mėn. bedarbio pašalpą. Tik vienintelis dalykas, kuris šiame įstatyme yra geras, – tai išmoka iš dalies siejama su darbo užmokesčiu.
