Vyriausybės atstovai pripažįsta, kad rodikliai netenkina, ir tikina, kad valdžia siekia aktyvesnio žmonių dalyvavimo profesinių sąjungų veikloje.
„Profsąjunga yra ganėtinai sukompromituota iš sovietinio laikotarpio. Kitas dalykas – profsąjungoms lengviau, kur yra plėtojama didelė gamyba“, – BNS sakė sociologas, tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad komunizmo atsikračiusiose šalyse įsigalėjo „labai stipri liberalios ekonomikos idėja“.
Tokiai pozicijai pritarė ir sociologas Romas Lazutka, kuris pabrėžė, kad sovietmečiu profsąjungos nevykdė darbuotojų atstovavimo funkcijos.
Jo teigimu, dabar profesinės sąjungos išgyvena sunkesnius metus ir dėl to, kad daug kur dominuoja paslaugų sektorius su mažomis įmonėmis.
„Nebėra tokių masinių profesijų, paprastai – keli darbuotojai ir jų vadovas. Vadovas yra darbdavio atstovas. Taigi jiems susitelkti sunkiau. Ir Vakarų šalyse blėsta profsąjungų kūrimasis“, – BNS sakė R.Lazutka.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas teigė, kad ministerija skatina žmonių dalyvavimą profesinėse sąjungose, stengiasi stiprinti trišales tarybas, tačiau pabrėžė, kad valdžios įtaka yra ribota.
„2007–2011 metais buvo finansuojama ir ES lėšomis remiama socialinių dialogo stiprinimo programa. Rezultatai – įsteigta 18 koordinacinių mokymo centrų, 24 dvišalės-trišalės tarybos“, – BNS sakė A.Bitinas.
„Ministerija negali priversti stoti į profsąjungas. Mes tikrai skatiname, bet tai turėtų būti bendras supratimas ir žmonių. Jie turi suprasti, kad ne gėda dalyvauti profsąjungoje, o būtinybė“, – kalbėjo viceministras.
Kovo mėnesį paskelbtas tyrimas parodė, kad, lyginant su kitomis ES šalimis, Baltijos šalys labai pasyviai dalyvauja profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų veikloje.
Per Eurobarometro apklausą tik 3 proc. respondentų Lietuvoje ir Estijoje bei 9 proc. Latvijoje nurodė esantys profesinių sąjungų nariai. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje profesinėms sąjungoms priklauso 109 tūkst. gyventojų.
