Policijos departamentas pirmadienio rytą informavo, kad šiąnakt policija gavo tris identiškus elektroninius laiškus, kuriuose teigiama, kad įvairiuose objektuose padėti sprogmenys, kurie sprogs šiandien 12:12 val. Iš viso tokie laiškai išsiųsti apie 1500 adresatų.
Mokyklos sprendžia, kaip elgtis
Tie adresatai – mokyklos, darželiai, įmonės, teigia policijos atstovai. Jie ragina nepanikuoti ir dalijasi rekomendacijomis, kaip elgtis gavus grasinantį pranešimą.
Penktadienį tokie pranešimai įnešė nemažai sumaišties, o kai kuriose įstaigose – ir chaoso, kadangi situacija neįprasta, patirties, kaip elgtis tokiais atvejais, švietimo įstaigos iš esmės neturi.
-
Klaipėdoje – sumaištis dėl pranešimų apie sprogmenis mokyklose ir darželiuose
-
Panika dėl sprogmenų mokyklose kelta ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje: ar tai koordinuotas veikimas?
-
Masinė ataka: Lietuvos mokyklas ir darželius užplūdo grasinimai susprogdinti, kai kurios ugdymo įstaigos evakuotos
-
Į Estijos mokyklų e. pašto dėžutes toliau plūsta laiškai su grasinimais susprogdinti
-
Grasinimai apie sprogmenis nesiliauja – gavo policija ir dar 1500 adresatų: pareigūnai pataria, kaip elgtis
-
Pranešimai apie sprogmenis Lietuvos įstaigose nepasitvirtino, bet Kazlų Rūdoje policija kai ką rado
„Savivaldybės švietimo įstaigos seka policijos pareigūnų rekomendacijas ir nurodymus. Kiekvienos įstaigos vadovas turi teisę savarankiškai priimti sprendimą, atsižvelgiant į grėsmes ir saugumo situaciją, perkelti užsiėmimus į lauką, vykdyti juos per nuotolį ar laikinai nutraukti ugdymo procesą“, – taip sako Vilniaus miesto savivaldybė.
Kitos savivaldybės teigia rengusios nuotolinius susitikimus su visų ugdymo įstaigų vadovais.
Kiekvienos įstaigos vadovas turi teisę savarankiškai priimti sprendimą, atsižvelgdamas į grėsmes ir saugumo situaciją.
„Spalio 16 d. visoje šalyje kartojama kibernetinė ataka. Ugdymo įstaigos gauna pranešimus apie galimus sprogimus 12 val. 12 min. Mūsų ugdymo įstaigos reaguoja tinkamai: gavusios pranešimus, apie tai informuoja trumpuoju numeriu 112. Laukiant atvykstant policijos pareigūnų rekomenduojame peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus, įsitikinti, ar patalpose nesilankė įtartini asmenys.
Policijos pareigūnai atvyksta patikrinti į visas įstaigas. Per nuotolinį susitikimą su visų ugdymo įstaigų vadovais nutarėme, kad į šią kibernetinę ataką visuomet reaguojame rimtai, elgdamiesi ramiai, be panikos. Pranešimai bus išsiųsti ir tėvams.
Akcentuojame, kad policijos pareigūnai susidariusią situaciją vadina kibernetine ataka, kurios tikslas kelti paniką ir paralyžiuoti atsakingų įstaigų darbą. Turime reaguoti ramiai ir atsakingai“, – socialiniuose tinkluose rašė Elektrėnų savivaldybė.
Trakų rajono policijos komisariato viršininkas informavo, kad policija reaguoja į šiandien gautus įstaigų pranešimus ir vykdo įstaigų patalpų tikrinimus.
Trakų rajono savivaldybė teigia, kad jos vadovai ir atsakingi specialistai susitiko su rajono švietimo įstaigų vadovais bei Trakų rajono policijos komisariato viršininku Sigitu Šemiu: „Susitikimo metu buvo papildomai aptartos Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) ir Lietuvos policijos rekomendacijos, vidinės komunikacijos įstaigose algoritmai, bendradarbiavimo su savivaldybės civilinės saugos specialistu tvarka bei ugdymo proceso organizavimas pagal patvirtintus įstaigų ugdymo planus.
Trakų rajono policijos komisariato viršininkas informavo, kad policija reaguoja į šiandien gautus įstaigų pranešimus ir vykdo įstaigų patalpų tikrinimus.“
Teko palikti patalpas
Pirmadienio vidurdienį daugumą Lietuvos mokinių, darželinukų pasitiko ne klasėse ar valgyklose, o lauke ar kitose, ne savo mokyklų patalpose.
Policijos rekomendacija buvo, kad grasinimuose nurodytu laiku mokyklas reikia palikti.
Vilniaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika sako, kad jo vadovaujamoje mokykloje evakuacijos nei penktadienį, nei pirmadienį nebuvo – pasirinktas kitoks kelias.
„Mes sustabdėme ugdymo procesą ir paprašėme, kad vaikus iš mokyklos pasiimtų tėvai. Evakuacija yra tuomet, kai susirenkame vienoje vietoje ir pan. Ugdymo plane yra parašyta, kad jeigu kyla ekstremali situacija, kuri gresia vaiko sveikatai, saugumui, direktorius gali priimti sprendimą dėl ugdymo proceso sustabdymo.
Rinkomės tokį būdą, kad ir streso visiems būtų mažiau. Tikimybė, kad kas nors atsitiks nėra didelė, bet maža kas. Šiandien pasirinkome dar kitokį kelią – kadangi dalis mūsų pamokų vyksta nuolat ne mokykloje, tai mes tiesiog 12 valandą organizuojame pamoką ne mokykloje. Tai arba kieme, arba kokiam nors skvere, kai kas eis į Lukiškių aikštę, kai kas į biblioteką ir t.t. Nuo 12 iki 13 val. bus pamoka ne mokyklos pastate“, – teigė direktorius.
Turės planą, kaip elgtis
R.Remeika teigė ketinąs parengti galutinį keleto žingsnių algoritmą, kaip elgtis vienu ar kitu atveju – juk kaip reikėtų elgtis įvykus atominės elektrinės avarijai, jau lyg ir žinoma, bet štai kaip reikėtų elgtis, jeigu mokykloje padėta bomba, dar ne.
„Yra keli variantai – ar nustatytas tam tikras laikas, kada sprogs, tų teroristų, ar nenustatytas. Į visa tai atsižvelgdami sudėliosime keletą žingsnelių, kad ir tėvai žinotų.
Pvz., kuo skiriasi priešgaisrinė signalizacija nuo pavojaus, evakuacinės signalizacijos? Šiandien vaikai „pajuokavo“ – vienas nuspaudė priešgaisrinės signalizacijos mygtuką, tokiu būdu sukėlė tam tikrą sąmyšį. Labai greitai stabilizavome padėtį, išsiaiškinome, kuris vaikas tai padarė, na, pajuokavo“, – sakė R.Remeika, žadėdamas ir mokymus surengti, kuriuose būtų paaiškinama, kuo skiriasi skirtingos signalizacijos rūšys.
Šiandien vaikai „pajuokavo“ – nuspaudė priešgaisrinės signalizacijos mygtuką, tokiu būdu sukėlė tam tikrą sąmyšį. Labai greitai stabilizavome padėtį, išsiaiškinome, kuris vaikas tai padarė, na, pajuokavo.
„Gyvenimas verčia eiti kartu su pasauliu. Pasaulyje daug įvairių kataklizmų, tos bangos nuvilnija ir iki Lietuvos. Mums reikia išmokti gyventi su tuo, o ką darysi“, – pridūrė jis.
Policijos žinutės klaidino
Penktadienį, kai pranešimus apie neva padėtus sprogmenis gavo apie 850 švietimo įstaigų, progimnazijos direktorius sako pasigedęs aiškios informacijos iš institucijų. Nes esą net policija vos ne tuo pačiu metu išplatino dvi žinias, kurios tam tikra prasme klaidino. Pirmoji buvusi, kad būtina sulaukti pareigūnų mokykloje, antroji – kad būtina išeiti iš pastato.
Jo vadovaujama progimnazija kažkokiam panašiam incidentui jau buvo pradėjusi ruoštis, sako R.Remeika: „Man gal buvo lengviau, nes aš nuo ketvirtadienio vakaro tam ruošiausi. Išvakarėse buvo pranešimas, kad ukrainiečių mokykla užminuota, o ji veikia mūsų Žvejų filialo patalpose. Mes jau turėjome progos ir naktį mokyklą apžiūrėti, ir pagalvoti, kas bus, jeigu bus. Todėl gana ramiai priėmėme sprendimus.
Chaoso šiek tiek buvo, nes kai kurie mokytojai sustresavo. Aš apie tai nebuvau pagalvojęs. Šiandien surinkau mokytojus, pasakiau, kaip elgtis, ką sakyti vaikams ir t.t., dabar jau bus ramu. Bet žinote – pirmas kartas visada toks, nepasiruošta. Mini chaosas buvo, nes galbūt vienu metu per daug vaikų pasipylė. Reikėjo gal klasėse ramiai palaukti tėvų ir tada išeiti į lauką.“
Direktoriaus teigimu, reikia mokytis iš pirmųjų kartų, būtina ir tėvams turėti omeny, kad pranešimų apie kažkokius pavojus vaikų mokyklose jie gali gauti, tad tikrinti el.pašto, telefono, el.dienyno pranešimus.
„Turėsime išmokti ir tokiose situacijose gyventi. Negali nereaguoti, nes tikimybė, kad kas nors įvyks, yra. Bet mokyklose mums lengviau – mes galime pamokas perkelti į kokį nors skverą, galima pereiti prie nuotolinio ugdymo, galima ugdymo procesą atidirbti atostogų metu. Įvairių dalykų yra.
Bėda tik ta, kad tėvai neskaito informacijos. Tai turbūt silpniausia grandis visoje Lietuvoje. Aš paskelbiau penktadienį tą informaciją, tai tik 30 proc. tėvų ją perskaitė. Žinoma, jie gavo ir kitu kanalu, iš auklėtojų“, – teigė direktorius.
Išvakarėse buvo pranešimas, kad ukrainiečių mokykla užminuota, o ji veikia mūsų Žvejų filialo patalpose. Mes jau turėjome progos ir naktį mokyklą apžiūrėti, ir pagalvoti, kas bus, jeigu bus.
Kad tokių atvejų dar bus, R.Remeika sako neabejojąs. O esą ir patys vaikai neretai prisideda lyg ir pokštaudami, nes socialinių tinklų grupėse, kurios nurodomos prie siunčiamų grasinimų, jie dalijasi, kokias mokyklas esą „būtina susprogdinti“.
