Akademikas švietimo ir mokslo srityje veikiantiems vyriausybės atstovams pristatė Lietuvos gyventojų amžiaus demografinę prognozę.
Jo teigimu, tyrime remtasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis ir prielaidomis, kad vidaus ir geopolitinė situacija per daug nesikeis, Lietuva išliks imigracijai ne itin patrauklia šalimi.
R.Tučas pastebėjo, kad 2012–2016 metais daugiausia sumažėjo jauno ir vidutinio amžiaus dirbančių gyventojų, visuomenė sparčiai senėjo. Labiausiai tai lėmė emigracijos mastai.
Gimstamumas augs tik didmiesčiuose
Sparčiausiai gyventojų mažėjo Šiaurės ir Šiaurės rytų Lietuvoje, o augo tik didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.
Prognozuojama, kad gyventojų mažėjimo ir senėjimo tendencija išliks ir artimiausią penkmetį. „Tendencijos išliks panašios. Augs vyresnio darbingo ir vyresnio amžiaus išlaikomų asmenų skaičius“, – konstatavo mokslininkas.
„Vaikų skaičius augs tik didmiesčiuose ir Kauną bei Klaipėdą supančiose žiedinėse, kurortinėse vietovėse“, – teigė R.Tučas, pabrėždamas, kad nuo drastiško sumažėjimo gelbsti tik 2002–2007 metais vykęs gimstamumo augimas.
Artimiausią penkmetį gimstamumas mažės net ir Vilniaus mieste. „Tiesiog Vilniaus jau nebepapildys toks skaičius jaunų žmonių, potencialių tėvų“, – pastebėjo akademikas.
Tarkime, Joniškio rajono savivaldybėje prognozuojamas net 16,4 proc. gimstamumo mažėjimas. Panašus likimas laukia ir kitų regionų.
Prognozėje skelbiama, kad nuo 2016-ųjų, kai gimė per 30 tūkstančių vaikų, vaikų skaičius tik mažės ir 2021-aisiais jų gims apie 26 tūkstančius.
Geresnė situacija prognozuojama tik Kaunui ir Klaipėdai. Bet, pasak mokslininko, tai lems pačių miestų plėtra, suburbanizacijos procesas, leidžiantis išplėsti miesto gyventojų skaičių.
Visaginui gresia senėjimas
„Visagine laukia labai įdomi situacija. Dominuos garbaus amžiaus žmonės“, – kalbėdamas apie senėjimo procesą pažymėjo R.Tučas. Miesto ekonominė priklausomybė nuo atominės elektrinės, jos uždarymas atsiliepė darbingo amžiaus žmonių išvykimui, tad liks tik išlaikomi vyresnio amžiaus gyventojai.
Pensinio amžiaus gyventojų skaičius išaugs 2,35 proc., – pastebėjo mokslininkas.
„Pensinio amžiaus gyventojų skaičius išaugs 2,35 proc.“, – pastebėjo mokslininkas.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų itin sumažės tame pačiame Visagine, Rokiškio rajone, Lazdijų rajone, kur vis daugėja pagyvenusių gyventojų, o jauno ir vidutinio amžiaus žmonės palieka regioną dėl darbo užsienyje ar Lietuvos didmiesčiuose.
„Iš bendro rajonų konteksto išsiskirti gali tik Skuodo rajonas, kur ikimokyklinio amžiaus vaikų gali daugėti“, – aptardamas duomenis pažymėjo R.Tučas.
2017–2021 m. Lietuvoje pasijus prieš dešimtmetį įvykęs savotiškas „kūdikių bumas“, tad ikimokyklinio amžiaus vaikų padaugės 2,6 proc., tačiau ekspertas teigė, kad šis išskirtinumas nenubraukia bendros mažėjimo tendencijos. Jauno amžiaus vaikų skaičius mažės beveik 6 proc. Tai ypač pajus Panevėžio ir Alytaus miestai. Alytuje artimiausią penkmetį jaunų vaikų gali sumažėti net penktadaliu.
„Alytus čia tikrai išsiskiria. Jo kreivė primena netgi kaimo vietovių demografines kreives“, – pastebėjo R.Tučas.
Padėti gali imigracija
Mokslininko teigimu, studentiško amžiaus gyventojų skaičius daugelyje miestų mažės ketvirtadaliu ir net daugiau. Didžiausias iššūkis teks Šiauliams, kuriuose studentiško amžiaus jaunuolių sumažės net trečdaliu – 33,2 proc.
Jis pažymėjo, kad vienas reikšmingiausių faktorių demografinėje prognozėje buvo emigracija. Jei kažkokiu būdu pavyktų suvaldyti jos mastus, skaičiai gerokai pakistų.
„Neatmetu tikimybės, kad po dešimt metų, jei ne mūsų žmonės grįš į Lietuvą, tai atvyks iš kitų kraštų, ir gyventojų skaičius stabilizuosis ar netgi augs“, – darė išvadą jis.
R.Tučas pažymėjo, kad valdžios atstovai turėtų suteikti daugiau dėmesio jauniems darbingiems asmenims, kad šie turėtų darbo vietą, gebėtų persikvalifikuoti ir prisitaikyti gyventi Lietuvoje.
