„Turbūt nepameluosiu sakydamas, kad daugelis medikų bendruomenės narių daugiau nei Kalėdų laukiam, kada skaičiai pradės mažėti ir kada pradės mažėti pacientų antplūdis į gydymo įstaigas.
Matom, kad vis daugiau ir daugiau mūsų infrastruktūros tenka skirti pacientams, kurie serga COVID-19 liga, vadinasi, vis mažiau ir mažiau jos tenka kitomis ligomis sergantiems pacientams, su visomis pasekmėmis, kurios vėliau atsispindi mūsų šalies mirčių skaičiuje“, – nuotolinės spaudos konferencijos metu antradienį komentavo K.Stašaitis.
Antradienio duomenimis, šiuo metu šalies ligoninėse nuo COVID-19 gydomi 2372 pacientai, 1282 iš jų – su deguonimi, 111 – ventiliuojami.
Optimistiniu variantu, COVID-19 pacientų skaičius ligoninėse sausio viduryje išaugs tūkstančiu, nurodė A.Džiugys.
„Sausio viduryje pagal geriausias prognozes turėtų būti 3300 ligonių, o šiandien turime 2372, tai reiškia per 2–3 savaites išaugtų 1000 tas skaičius“, – dėstė jis.
„Atitinkamai ligonių, kuriems reiktų deguonies kaukių, būtų apie 1800, o ventiliacijos aparatų reikėtų apie 165“, – pažymėjo modeliuotojas.
Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai teigė, jog šalies gydymo įstaigos gebės priimti tokį skaičių COVID-19 pacientų, tačiau problemų gali kilti dėl personalo.
„Realiai ligoninėse lovų ir deguonies taškų skaičius, pagal prognozuojamus pacientų skaičius, yra pakankamas. Problema būtų personalas. Užtikrinti mobilių ligoninių darbą medicinos personalui, manau, kad būtų labai didelis iššūkis“, – kalbėjo K.Stašaitis.
Sako, kad griežtų ribojimų reikėjo anksčiau
A.Džiugys pateikė ir COVID-19 atvejų kitimo prognozę. Jei visuomenė atsakingai laikysis karantino ribojimų, naujų užsikrėtimų atvejų skaičius turėtų mažėti reguliariai.
„Sausio pabaigoje turėtume nuo tūkstančio iki pusantro tūkstančio atvejų“, – sakė jis.
Bet jei visuomenė į ribojimus numos ranka, atvejų skaičiai vėl šoks į viršų.
„Jeigu laikymasis būtų nepakankamas, ir negana to tarpušvenčiu žmonės intensyviai bendrautų tarp šeimų, sausio mėnesio viduryje vėl turėtume piką užsikrėtimų iki 2500 dieninių atvejų“, – teigė A.Džiugys.
Ar šios prognozės išsipildys, priklausys nuo to, kaip visuomenė laikysis karantino režimo, nurodė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.
Mes manome, kad didelė dalis visuomenės karantino laikysis ir jis bus sėkmingas.
„Mes manome, kad didelė dalis visuomenės karantino laikysis ir jis bus sėkmingas. Prognozuojam, kad atvejų skaičius mažės“, – sakė jis.
Bet dabar COVID-19 situacija šalyje, pasak mokslininko, yra „beprotiškai sudėtinga“.
„Savo veiksmų, ką padarysime dabar, rezultatus matysime po savaitės, po dviejų. Turime pagalvoti, ar apsilankymas prekybos centre ar dar kažkur yra būtinas“, – ragino M.Stankūnas.
Įvesti griežtesnius karantino ribojimus, jo teigimu, reikėjo jau anksčiau: „Sugriežtinimų mums jau reikėjo vakar ir kuo seniau. Ekspertų taryba tą klausimą jau buvo iškėlusi gruodžio 1 dieną.“
Maisto parduotuvėse žmonių per daug
O dabar visuomenė, pasak M.Stankūno, neturėtų puoselėti vilčių, kad situacija po dviejų savaičių, net jei visi elgsis atsakingai, labai pagerės.
„Jeigu atvejų skaičius nuo 3000 nukris iki 2000, situacija nebus gera, ji bus labai bloga. Net jei skaičius nukris nuo 2000 iki 1000, situacija vis tiek bus sudėtinga. Turime suprasti, kad Lietuva turi labai didelius skaičius“, – kalbėjo M.Stankūnas ir pridūrė, jog ribojimų švelninimas turės būti laipsniškas.
A.Džiugys pastebėjo, jog gyventojai vis dar per daug kontaktuoja, ypač parduotuvėse.
„Šio mėnesio pradžioje vis dar buvo bloga padėtis su tuo. Žmonės, aišku, jau mažiau apsipirkinėjo ne maisto parduotuvėse, mažiau buvo darbe, daugiau laiko leido namuose, tačiau labiau neršė po maisto parduotuves. Toks įspūdis, kad jei visur kitur nei linksmintis, nei bendrauti negalima, tai nors parduotuvėse pabūsim“, – remdamasis „Google“ mobilumo duomenimis, komentavo A.Džiugys.
Antradienį sveikatos ekspertai aptarė ir gyventojų vakcinacijos klausimą. Vyriausiasis prezidento patarėjas Simonas Krėpšta teigė, jog nuo COVID-19 pirmiausia bus skiepijamos tam tikros visuomenės grupės.
„Visuomenė turi labai aiškiai žinoti, kieno eilė ir kada ateis laikas vakcinuotis. Pirmiausia vakcinuojami medikai, kurie turi didžiausią riziką užsikrėsti COVID-19, gydo šiuos ligonius, ir tuo pačiu metu pradedamas pažeidžiamiausių grupių, senyvo amžiaus žmonių, turinčių gretutinių ligų, vakcinavimas, žmonių, kurie gyvena globos įstaigose“, – dėstė jis.
Skiepytinų žmonių sąrašas gali keistis
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį pranešė, jog Lietuvą sausio pradžioje pirmiausia pasieks 10 tūkst. „BioNTech-Pfizer“ sukurtos vakcinos dozių.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė teigė, kad tai – naujo tipo vakcina, iki šiol nenaudota medicinoje.
„Tai yra RNR vakcina. Ta RNR molekulė pirmiausia patenka į mūsų ląstelę, ten pasigamina viruso baltymas ir jis sukelia imuninį atsaką“, – apie tai, kaip ji veiks, papasakojo mokslininkė.
Paklausta, kam bus nerekomenduojama skiepytis ir koks šalutinis poveikis galės pasireikšti tiems, kurie pasiskiepys, A.Žvirblienė atsakė, jog visa tai paaiškės užregistravus vakciną. Tai esą bus parašyta vakcinos informaciniame lapelyje.
„Iš to, kas dabar žinoma apie trečios fazės klinikinius tyrimus, į juos nebuvo įtraukti vaikai iki šešiolikos metų. Buvo toks klinikinių tyrimų modelis, kad juose dalyvavo suaugę žmonės. Taip pat neaišku, ar tuose klinikiniuose tyrimuose buvo pakankamas skaičius žmonių, sergančių, pavyzdžiui, diabetu ar kitomis ligomis ir priklausančių rizikos grupėms“, – vardijo A.Žvirblienė.
Jei šie gyventojai bus įvardyti tarp tų, kurių skiepyti nederėtų, jie esą ir nebus skiepijami.
Taip pat, pasak A.Žvirblienės, kol kas nėra aiškumo, ar nuo COVID-19 turės skiepytis ir ja prasirgę asmenys: „Turime palaukti oficialių rekomendacijų.“
Tikisi, kad gyventojus paskiepys per metus
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorės Editos Sužiedėlienės teigimu, per kitus metus nuo COVID-19 turėtų būti paskiepta didžioji dalis Lietuvos visuomenės. Tam, kad susiformuotų kolektyvinis imunitetas, pasiskiepyti turėtų bent 70 proc. populiacijos.
„Taip įsivaizduojam, kad per 2021 metus būtų galima įgyvendinti skiepijimo kampaniją, aišku, atsižvelgiant į prioritetines grupes“, – teigė E.Sužiedėlienė.
Spaudos konferencija iš prezidentūros:
Antradienį sveikatos ekspertų tarybos nuotoliniame posėdyje dalyvavo ir pats prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Nors anksčiau teigta, jog prie prezidentūros suburta ekspertų taryba veiks pereinamuoju laikotarpiu keičiantis valdžioms, G.Nausėdos patarėjas S.Krėpšta nurodė, kad ji veiks ir toliau.
„Įsibėgėjant vykdomajai valdžiai, tikėtina, kad ši ekspertų taryba gali keisti pobūdį, bet šiuo metu mes matome didelį poreikį teikti rekomendacijas“, – teigė jis.
-
Patikslinti karantino reikalavimai: ką Vyriausybė leido daryti, o ką uždraudė?
-
V.Zemlys-Balevičius: pas mus jau Italija, o po savaitės sveikatos apsaugos sistema gali žlugti
-
COVID-19 Lietuvoje: virusas pasiglemžė dar 38 žmonių gyvybes, nustatyti 1432 nauji atvejai, protrūkiai gamyklose, slaugos įstaigose
Statistikos departamento duomenimis, per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1432 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 38 žmonės.
Tai – didžiausias per parą užfiksuotų mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios.
Nevaldomai plintant COVID-19, Vyriausybė sugriežtino karantino ribojimus, jie įsigalios trečiadienį: be svarbių priežasčių nebus galima išvykti iš savo savivaldybės, neveiks ne maisto prekių parduotuvės.
Tiesa, viešumoje leista pasivaikščioti šeimos nariams arba dviem kartu negyvenantiems žmonėms.
