„Šiuo metu mes esame pasiruošę pavasario sesijoje pristatyti šį įstatymo projektą“, – žurnalistams penktadienį sakė ministrė.
Iki šiol migrantų apgręžimas vykdomas vadovaujantis vidaus reikalų ministrės įsakymu.
A.Bilotaitė šį klausimą penktadienį aptarė su Vilniuje viešinčiu Latvijos vidaus reikalų ministru Mariu Kučinskiu. Ryga šiuo metu taip pat siekia teisės aktuose išspręsti migrantų apgręžimo klausimus.
Lietuvos ministrės teigimu, Europos Sąjungos (ES) rytiniame pasienyje esančioms šalims svarbu turėti ne tik „vienodą sienos apsaugos standartą, bet ir panašų teisinį reglamentavimą“.
Jai antrino ir Latvijos kolega: „Jei tik kažkuri taps silpnąja grandimi, tai bus signalas, kad per šią sieną gali patekti nelegalūs migrantai.“
Pasak M.Kučinskio, šalys vienu balsu turi kalbėti ir ES lygiu, jog Vakarai suprastų, kad neteisėtų migrantų srautas iš Baltarusijos „yra hibridinė ataka“.
Savo ruožtu A.BiIotaitė sakė, kad VRM taip pat svarsto apie galimybę pratęsti nepaprastąją padėtį.
„Derinamės ir svarstome“, – sakė ministrė.
Šiuo metu nepaprastoji padėtis Lietuvoje galioja iki kovo vidurio.
Ji dėl migrantų antplūdžio pasienyje su įvesta užpernai lapkritį. Ji truko iki pernai sausio vidurio. Rusijai praėjusių metų vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje, nepaprastosios padėties režimas įvestas visoje šalyje.
Vis dėlto vėliau jis paliktas galioti tik Lietuvos pasienio ruožuose prie valstybės sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi bei pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.
Ministrai susitikimo metu taip pat aptarė kitus sienos apsaugos, civilinės saugos klausimus. Tai pirmasis naujojo Latvijos vidaus reikalų ministro vizitas į užsienį.
