Šias aplinkybes BNS patvirtino teismas ir prokuratūra.
Prokuratūra pranešimą apie ieškinio pateikimą išplatino sausio 7 dieną. Jame informavo, jog „Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai Vilniaus apygardos teismui perdavė nagrinėti ieškinį, kuriuo prašoma niekiniais ir negaliojančiais pripažinti sudarytus sandorius dėl greitųjų testų „COVID-19 Express“ įsigijimo ir valstybei iš bendrovių priteisti 4 142 600 eurų“.
Tai, kad apie perduotą ieškinį iš karto nepranešta, prokuratūra motyvavo siekiu gauti patvirtinimą, jog byla iš tiesų buvo priimta, o tuomet tai padaryta nedelsiant.
„Minimas ieškinys Vilniaus apygardos teismui buvo perduotas 2020 m. gruodžio 16 d., tačiau, vadovaujantis civilinio proceso normomis, pateikus civilinį ieškinį teismas dar turi priimti sprendimą dėl jo priėmimo. Tik tuomet, jei teismas priima ieškinį, iškeliama civilinė byla“, – BNS informavo prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
Kadangi byla nagrinėti priimta sausio 6 dieną, prokuratūros atstovės teigimu, „pastaba dėl uždelsto informavimo laikytina nepagrįsta“.
Kaip BNS informavo Vilniaus apygardos teismas, prokuroras gruodžio 16 dieną perdavė ieškinį Vilniaus apygardos teismui.
Nustatęs ieškinio trūkumus, teismas gruodžio 18 dieną nustatė prokurorui 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Patikslintas ieškinys, nepraleidžiant terminų, pateiktas gruodžio 29 dieną, kitą dieną prokuroro paprašyta atlikti papildomas korekcijas, tam numatant papildomas septynias dienas.
Tai buvo atlikta gruodžio 31 dieną.
„2021 metais sausio 6 dieną teismas išsprendė ieškinio priėmimo klausimą – teismas priėmė ieškinį, nustatė atsakovams 20 dienų terminą atsiliepimams pateikti bei išsprendė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“, – BNS informavo teismo atstovė Lina Nemeikaitė.
Viešojo intereso gynimo prokurorai siekia iš bendrovių priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų už greituosius COVID-19 testus, motyvuodama tuo, kad sudarius sutartį neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus buvo smarkiai permokėta. Siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.
Teisėsaugos duomenimis, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir bendrovė sudarė sutartį dėl 510 tūkst. testų, šios sutarties vertė su PVM siekia 6 mln. eurų.
Ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo tebevyksta, atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai. Šiuo metu įtarimai pareikšti šešiems asmenims.
Anksčiau skelbta, kad šiame tyrime įtarimai pareikšti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir bendrovės „Profarma“ atstovams, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovui Redui Laukiui.
Dėl įtarimų pareigas palikusi viceministrė sakė, kad pandemijos įkarštyje sąžiningai priėmė būtinus sprendimus, o jos sąžinė yra visiškai rami.
Pareigas ji sakė paliekanti, kad nemestų šešėlio visai Sveikatos apsaugos ministerijai, taip pat teigė, kad dėl įtarimų jai būtų sunku priimti sprendimus.
Tuometinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.
Pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Teisėsauga apklausė tuo metu laikinai įstaigai vadovavusius asmenis. Vytautas Zimnickas, vadovavęs laboratorijai sutarties sudarymo metu, pernai liepą mirė.
Greitieji testai buvo nupirkti ypač skubiai – sutartį dėl jų pirkimo tuometinė laboratorijos vadovybė pasirašė tą pačią dieną, kai buvo gavusi „Profarmos“ pasiūlymą. Per vieną dieną bendrovei avansu buvo pervesta ir visa 6 mln. eurų suma.
Teisėsauga taip pat anksčiau skelbė įtarianti, kad sudarant sutartį įmonė galėjo klastoti dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.
