Atsižvelgiant į viešomis publikacijomis iškeltus klausimus dėl rezonansinio ikiteisminio tyrimo, kurio metu siekiama nustatyti visas greitųjų testų pirkimo aplinkybes, nešališkumo ir nepriklausomumo, Generalinė prokuratūra atkreipia dėmesį į šiose publikacijose nepaminėtus ir nevertintus prokuratūros veiklos bei ikiteisminių tyrimų organizavimo aspektus.
Absoliučiai visus prokurorus į pareigas skiria ir atleidžia tik generalinis prokuroras arba jo pareigas tuo metu einantis generalinio prokuroro pavaduotojas, pažymima GP pranešime.
LR Konstitucijos 118 str. įtvirtinta, kad „prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo“. Pamatiniai prokuroro veikloje nepriklausomumo ir savarankiškumo principai bei garantijos taip pat įtvirtinti ir LR prokuratūros įstatyme bei Prokurorų etikos kodekse.
Tai, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą ir paaiškėjus tiriamos nusikalstamos veikos sudėtingumui, mastams, galimai didelei žalai arba kitoms aplinkybėms priimamas sprendimas perduoti konkretų ikiteisminį tyrimą į specializuotą prokuratūros skyrių ar iš teritorinio padalinio į Generalinę prokuratūrą, tuo siekiant kuo kokybiškesnio, objektyvesnio ikiteisminio tyrimo, yra įprasta, labai dažna ir visuomenės interesams tarnaujanti praktika.
Aptariamu atveju ikiteisminis tyrimas iš Vilniaus apygardos prokurtūros į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentą buvo perduotas 2020-08-13. Sprendimus dėl konkretaus prokuroro paskyrimo vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui ir prokurorų grupės sudarymo priėmė ONKTD vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša. Specialių prokurorų statusas šiems prokurorams suteiktas 2020-08-25.
Kiekvienas prokuroras, kuriam perduodamas jau pradėtas ir tam tikrą laiką vykdytas ikiteisminis tyrimas, išsamiai susipažįsta su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir įvertina visus iki to priimtus nutarimus bei sprendimus. Jei šio prokuroro vertinimu anksčiau priimti nutarimai yra nepakankamai pagrįsti, pertekliniai ar nebeatitinkantys tuo metu tyrimo medžiagoje turimų duomenų, tokius sprendimus bei nutarimus prokuroras naikina ir priima kitus, kurie jo manymu, yra teisėti, pagrįsti ir būtini tolesnei tyrimo eigai bei sėkmei užtikrinti.
Jei, prokuroro vertinimu, anksčiau priimti nutarimai yra nepakankamai pagrįsti, pertekliniai ar nebeatitinkantys tuo metu tyrimo medžiagoje turimų duomenų, tokius sprendimus bei nutarimus prokuroras naikina ir priima kitus, kurie, jo manymu, yra teisėti, pagrįsti ir būtini.
Specialaus prokuroro statusas suteikiamas siekiant apsaugoti tam tikrus, įstatyme nurodyto pobūdžio, ikiteisminius tyrimus kontroliuojančius, organizuojančius bei atliekančius prokurorus nuo bet kokios įtakos darymo, įskaitant ir poveikį per administracinius sprendimus.
Įstatyme numatyta, kad prokuroras, kuriam suteiktas specialus statusas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir kiti prokurorai, be ypatingos apsaugos nuo tikėtino poveikio, šiam prokurorui ikiteisminio tyrimo bei teisminio proceso metu aukštesnysis prokuroras yra tik generalinis prokuroras arba generalinio prokuroro sprendimu paskirtas kitas aukšto rango prokuroras.
Aptariamu atveju, siekiant išvengti netgi tikėtino poveikio regimybės, aukštesniuoju prokuroru šiam specialiajam prokurorui paskirtas Generalinės prokuratūros departamento vyriausiasis prokuroras.
Paaiškinti prokurorų pasikeitimo tvarką prokuratūra ėmėsi po penktadienį pasirodžiusio LRT Tyrimų skyriaus straipsnio, kuriame teigiama, kad ikiteisminiame tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pasikeitę prokurorai atšaukė anksčiau dirbusių pareigūnų sprendimą surengti kratas buvusio Vyriausybės vicekanclerio Luko Savicko namuose. Pasak portalo, Vilniaus miesto apylinkės teismas kratą L.Savicko namuose sankcionavo rugpjūčio 14 dieną, primena BNS.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente dirba aukščiausios kompetencijos ir didžiausią patirtį turintys prokurorai, kurie kontroliuoja, vadovauja ir organizuoja pačius sudėtingiausius ikiteisminius tyrimus, pažymima GP pranešime.
Informacija apie ikiteisminio tyrimo eigą, jo metu priimtus sprendimus ir nutarimus, jų motyvus, pagrindus, proceso dalyvius ir jų statusą bei kitos su tyrimo organizavimus susijusios aplinkybės bei ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys gali būti viešinami tik tyrimui vadovaujančio, jį organizuojančio ir kontroliuojančio prokuroro leidimu ir tik ta apimtimi, kuri galima nepakenkiant ikiteisminio tyrimo sėkmei bei nepažeidžianti pamatinių žmogaus teisių į nešališką tyrimą, nekaltumo prezumpciją, asmens privačių duomenų apsaugą.