Primename, kad dar 2014 m. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai, remdamiesi 2013 m. atliktais archeologiniais tyrimais, konstatavo, kad 10 ha žemės sklype, esančiame Klaipėdos rajono Karklės kaime, kadaise buvo sodyba.
Šiuo pagrindu pagal gautą pareiškimą buvo išnagrinėta civilinė byla, kurioje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, suteikiantis teisę minėto sklypo savininkui atstatyti ten anksčiau buvusios sodybos statinius.
2018 metų sausį Kultūros paveldo departamentas informavo Pajūrio regioninio parko direkciją dėl galimo archeologinių tyrimų, kurių pagrindu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, reikalingas sodybos atstatymui, duomenų klastojimo bei neadekvataus tyrimų rezultatų vertinimo. Pažymima, kad pagal Lietuvos teisės aktus atkurti sodybą valstybės saugomose teritorijose galima tik vietoje buvusios sodybos, todėl, gavusi informaciją apie galimą archeologinių tyrimų suklastojimą, Regioninio parko direkcija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Parko direkcijos kreipimusi buvo prašoma pradėti tyrimą ir kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje.
2018 metų vasarį generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atkuriant sodybą Pajūrio regioninio parko teritorijoje. Generalinio prokuroro teigimu, tyrimo metu surinkti nauji įrodymai, įvertinus juos kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais, neleidžia daryti tokios pat išvados, kurią 2014 m. padarė Klaipėdos rajono apylinkės teismas. Byloje nėra duomenų, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas egzistavo, todėl minėto teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų atnaujintoje civilinėje byloje, kurioje, ginant viešąjį interesą, Generalinei prokuratūrai atstovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Edita Rutkauskaitė, įvertinęs naujus surinktus įrodymus bei kitus civilinėje byloje buvusius duomenis, priėmė naują sprendimą – sklypo savininko pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmetė. Nesant pagrįstų duomenų, jog ginčo teritorijoje buvo sodyba su gyvenamuoju namu, kas buvo viena iš sąlygų gauti statybos leidimą, prokurorė E.Rutkauskaitė inicijavo tyrimą, dėl išduoto statybos leidimo teisėtumo įvertinimo.
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, minėtame sklype, kuris patenka į Pajūrio regioninio parko teritoriją, statybą draudžia Saugomų teritorijų įstatyme numatytos nuostatos, išskyrus atvejus, kai statybos vykdomos esamose ir buvusiose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą) sodybose.
Atsižvelgus į tai, taip pat ir į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimą, kuriuo buvusios sodybos Karklės kaime juridinis fakto nustatymas pripažintas netekusiu galios, prokurorė E.Rutkauskaitė kreipėsi į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtų statinių Pajūrio regioninio parko teritorijoje nugriovimo.
