Prokurorų manymu, nuteistųjų teisė į teisingą teismą ir gynybą nebuvo pažeista.
„Apeliacinis teismas išsamiai atsakė į skundų argumentus, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nėra padaryta,“ – per posėdį ketvirtadienį sakė prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė.
Išklausius dviejų Generalinės prokuratūros prokurorų pasisakymų, Aukščiausiasis Teismas paskelbė beveik savaitės pertrauką nagrinėjant nuteistųjų skundus Sausio 13-osios byloje.
Po kalbų keli advokatai paprašė laiko papildomiems paaiškinimams pasiruošti.
„Kolegija nusprendė paskelbti pertrauką iki kovo 9 dienos“, – sakė teisėjas Artūras Pažarskis.
Per pirmąjį bylos posėdį trečiadienį buvo išklausyti visų 12-kos posėdyje dalyvavusių advokatų pasisakymai. Daugumos pasisakymai buvo trumpi, gynėjai sakė visus savo motyvus jau išdėstę kasaciniuose skunduose ir per posėdį nenori jų kartoti.
Kone vienintelė frazė, skambėjusi iš advokatų lūpų, buvo „prašau mano skundą tenkinti“.
Dviejų Generalinės prokuratūros prokurorų kalbos Aukščiausiajame Teisme buvo taip pat neilgos, ketvirtadienį jų pasisakymai tetruko pusantros valandos.
Nuteistųjų advokatai Aukščiausiajam Teismui skundžiasi, kad jų ginamieji buvo nuteisti pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius, nei už tokius pat įvykius anksčiau kitoje Sausio 13-osios byloje nuteisti buvęs Lietuvos komunistų partijos vadovas Mykolas Burokevičius ir kiti asmenys.
Prokuroras Gintautas Paškevičius teismui sakė, kad yra daug teismų sprendimų, kuomet, atlikę tuos pačius veiksmus, asmenys skirtingu metu nuteisti ir jų veiksmai kvalifikuoti skirtingai, o teismai skirdavo net griežtesnes bausmes vėliau nuteistiems bendravykdytojams.
Griežčiausia bausmė šioje byloje – 15 metų laisvės atėmimo – yra paskirta iš Pskovo atvykusios 76-osios oro desanto divizijos 234-ojo pulko vadui Vasilijui Kustrio. Jis ne tik dalyvavo planuojant įsakymus, bet ir vadovavo Spaudos rūmų užėmimui, pats sužeidė mažiausiai vieną žmogų.
V.Kustrio iš automato iššovė į Lietuvos kariuomenės savanorį Vytautą Lukšį, padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
„V.Kustrio oro desanto pajėgų vadas iš automato sužalojo V.Lukšį, nors turėjo pistoletą. Imti ne jam priskirtą ginklą draudžia statutas, pavyzdys kitiems kariams, nesilaikymas statuto, pažeidimai buvo daromi“, – sakė prokuroras G.Paškevičius.
Prokuroras teigė, kad sovietų kariai turėjo žinoti savo valstybės tarptautinius įsipareigojimus, advokatų skunduose nėra apčiuopiamų argumentų, kokios priežastys jiems trukdė suvokti tuometinę situaciją Lietuvoje.
„(Užimami-BNS) pastatai buvo ne kariniai, civiliai Lietuvos gyventojai elgėsi savo nuožiūra, civiliai buvo aktyvūs“, – sakė prokuroras.
Sausio 13-osios bylą dabar sudaro 808 tomai, gauta 16 kasacinių skundų, iš jų priimta 13, vienam advokatui atsiėmus skundą, dabar nagrinėjami 12.
Nagrinėjami skundai dėl Olego Morkovskio, Dmitrijaus Filipovo, Viktoro Romančevskio, Jurijaus Melio, Vladimiro Demidovo, Konstantino Usovo, Jurijaus Strašnenkos, Alberto Galinaičio, Michailo Golovatovo, Grigorijaus Belouso, Sergejaus Panikarovo, Anatolijaus Fefelovo ir Genadijaus Ivanovo nuteisimo.
Visiems jiems, išskyrus J.Meliui ir G.Ivanovui, nuosprendžiai buvo paskelbti už akių.
Bausmę pataisos namuose atliekantys Rusijos pilietis J.Melis bei G.Ivanovas dalyvauti posėdyje nepanoro.
Nukentėjusieji ir Generalinė prokuratūra nuosprendžio neskundė.
Solidariai iš nuteistųjų tėvo per sausio įvykius netekusiam Robertui Povilaičiui anksčiau priteista 50 tūkst. eurų, jo mamai Onai Povilaitienei – 75 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimui, Lietuvos valstybei – 10,8 mln. eurų turtinei žalai atlyginti.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
