Užvirė diskusija
Išsamų paaiškinimą dėl siūlymo įteisinti aiškiai išreikštą savanorišką sutikimą lytiškai santykiauti GP penktadienį priešpiet paskelbė savo paskyroje „Facebook“.
„Nors prokuratūros nuomonės niekas ir vėl neklausė, viešoje erdvėje pasklidus žiniai apie Baudžiamojo kodekso 151 str. 1 d. pakeitimo projektą, kuriuo siūloma į privertimo lytiškai santykiauti sudėtį įtraukti ir reikalavimą dėl aiškiai išreikšto laisvanoriško sutikimo, norime pasidalyti keletu įžvalgų“, – taip pradedamas komentaras.
Toliau paaiškinta, kas yra nusikaltimu laikomas seksualinis smurtas.
„Vadovaujamės pozicija, jog ir pagal teisės, ir pagal moralės normas bet kokie lytiniai santykiai tarp asmenų galimi tik jų savanorišku tarpusavio sutikimu, laisva valia ir niekaip kitaip, – pažymėta įraše. – Esame visų nukentėjusiųjų pusėje ir kritiškai vertindami pataisos projektą rūpinamės, kad siūloma naujovė nekomplikuotų jų situacijos dar labiau.“
Siūlomas papildomas reikalavimas ir sąvoka „aiškiai išreikštas sutikimas“ minėtame kodekso straipsnyje, prokuratūros manymu, neduos naudos, kurios tikisi jo autoriai, bet esą gali sukurti naujų problematiškų situacijų.
Galiausiai paminėta įvairių situacijų, kuomet dėl sutikimo galėtų kilti teisinių keblumų.
GP pozicija sulaukė „Facebook“ vartotojų dėmesio, – po ja palikta daugiau nei 160 komentarų, daugiau nei 120 žmonių įrašu pasidalijo, per 400 paspaudė „patinka“.
Kai kuriems užkliuvo ne vien komentaro turinys, esą rodantis išankstinį nusistatymą, kad aukos bus linkusios meluoti, bet ir jam iliustruoti pasirinkta nuotrauka.
Taip pat skaitykite: „Sutikimo seksui“ įstatymas – jau Seime: kaip atrodytų aiškiai išreikštas sutikimas lytiniams santykiams?
„Neįtikėtina – prokuratūra dalijasi fake sutikimo forma dėl lytinių santykių, taip gilindama jau ir taip gajų mitą, neva įstatymas numato tokią nuostatą dėl to popieriuko, nors nė velnio nenumato“, – po įrašu nuostabą išreiškė žurnalistas, LGBTQ+ teisių naujienų portalo steigėjas ir redaktorius, Tolerantiško jaunimo asociacijos narys Jonas Valaitis.
„Čia rimtai jūsų komunikacija kelia tokias „anties“ lygio nuotraukas, kurios naudojamos juokeliams sutikimo turėti lytinių santykių temoje?
Ar jūs taip įsivaizduojate kvietimą dialogui ir tai yra geriausia, ką galite pasakyti padrąsinant aukas kreiptis į teisėsaugą?“ – retorinių klausimų pažėrė Moterų informacijos centro projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė.
Taip pat skaitykite: Monika Guliakaitė-Danisevičienė: Ne, jums nereikės raštiško sutikimo prieš užsiimant seksu
Panašiai GP įrašą savo paskyroje „Facebook“ pakomentavo ir Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) direktorė Jūratė Juškaitė.
„Pasisakydama apie sutikimą lytiniams santykiams, GP dalijasi internetuose sklandžiusia rašytinio sutikimo forma, – stebėjosi ji. – Kitaip tariant, VISIŠKA antimi.
Rašytinio sutikimo reikalavimo nėra (ir negali net ir teoriškai būti) nė vienoje iš 13 Europos valstybių, turinčių sutikimą savo teisinėje sistemoje.“
Apie raštišką sutikimą kalbos nėra
Seimo Laisvės partijos frakcijos narių Morganos Danielės ir Ievos Pakarklytės prieš kurį laiką pasiūlyta iniciatyva kovai su seksualiniu smurtu, numatant baudžiamąją atsakomybę už lytinius santykius be išreikšto sutikimo, jau pavirto Baudžiamojo kodekso pataisų projektu.
Nuo pat iniciatyvos paviešinimo žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose užvirė diskusija, kaip turėtų būti suprantamas savanoriškas sutikimas lytiniams santykiams.
Netrukus internete imtas platinti tariamai raštiško sutikimo lytiniams santykiams pavyzdys. Nors tai tebuvo pokštas, ne oficialus dokumentas, kaip tik jo nuotrauka savo komentarą iliustravo GP.
Taip pat skaitykite: Socialiniuose tinkluose platinama raštiško sutikimo seksui forma, tačiau neskubėkite ja naudotis
Kažkas nusprendė taip papokštauti, mat socialiniuose tinkluose kilo pykčio banga – internautai ciniškai svarstė, ar teks sutikimą pasimylėti duoti raštu, ar prireiks patvirtinti jį notariškai.
Atsirado net patikėjusiųjų, kad raštiško sutikimo reikės ir santuokoje ar kartu gyvenančioms poroms prieš kiekvieną sueitį.
Tačiau parlamentarės nei pristatydamos idėją, nei vėliau nekalbėjo apie raštiškus sutikimus lytiniams santykiams.
Kaip portale manoteises.lt pasirodžiusioje publikacijoje išaiškino LŽTC teisininkė Monika Guliakaitė-Danisevičienė, buvo kalbama apie Baudžiamojo kodekso pakeitimus.
Taip pat skaitykite: Morgana Danielė: Sutikimas seksui – kartą ir visiems laikams: štai, ką turime žinoti
„Siekiant apsaugoti nukentėjusiuosius nuo seksualinio smurto bei mažinti aukų kaltinimo (angl. victim blaming) fenomeną, siūloma keisti Baudžiamąjį kodeksą taip, kad išprievartavimo ar išžaginimo faktas būtų nustatomas ne vadovaujantis spaudimu atlikti tam tikrus veiksmus, o aiškinantis, ar buvo aiškus ir nedviprasmiškas abiejų šalių sutikimas seksualiniams veiksmams.
Kitaip tariant, reikėtų įrodyti ne tai, ar nukentėjęs asmuo priešinosi ir aktyviais veiksmais stengėsi užkirsti kelią seksualiniam smurtui, o tai, kad galimas smurtautojas (-a) nepaisė to, jog abipusio sutikimo seksualiniams veiksmams nėra“, – pažymėjo teisininkė.
Šiuo metu 13 Europos valstybių: Belgija, Kroatija, Kipras, Danija, Vokietija, Graikija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Malta, Švedija, Jungtinė Karalystė ir neseniai prisijungusi Ispanija seksą be sutikimo laiko išprievartavimu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
