„Nemanome, kad tai yra automatinis visų jaunų žmonių, atsidūrusių tam tikrose vienkartinėse situacijose, siuntimas į laisvės atėmimo vietas“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša.
Jis priminė, kad Baudžiamajame kodekse lieka nuostata, leidžianti skirti švelnesnę bausmę nei numatyta.
Tuo metu Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas sako, kad įstatymai turėtų diferencijuoti atvejus, kai narkotikai platinami siekiant savanaudiškų tikslų, o kada – tiesiog pasidalijami su draugais.
„Tai yra jauni žmonės, kurie turi savo gyvenimo planų, nėra asocialūs, mokosi, dirba. Galbūt tai yra jų vienintelė pirma ir paskutinė klaida: vaikiškumas, smalsumas. Tokie įstatymai luošina žmonių gyvenimus. Puikiausiai prevenciją galima įvykdyti ir ne tokiomis drakoniškomis priemonėmis“, – kalbėjo teisėjas.
Už sunkius nusikaltimus – tik laisvės atėmimo bausmė
Spalio 6 dieną įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pataisos, kad bausmės atidėjimas nebegali būti taikomas žmonėms, padariusiems sunkius nusikaltimus.
Tarp šių nusikaltimų, už kuriuos numatoma laisvės atėmimo bausmė, yra ir narkotikų platinimas, baudžiamas nuo 2 iki 10 metų nelaisvės, bei narkotikų kontrabanda, baudžiama nuo 3 iki 10 metų nelaisvės. Tačiau po šiuo apibrėžimu patenka ir tie atvejai, kai narkotikai platinami draugų grupėje, dalijantis marihuanos „suktine“ ar atsisiunčiami vos keli gramai narkotinių medžiagų.
„Paaugliai dažnai įkliūva už narkotinių medžiagų siuntimąsi, o narkotikų siuntimasis, net ir nedideliais kiekiais – užtenka žiupsnelio kanapių ar mažo buteliuko skysčio elektroninei cigaretei – laikomas narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda, už ką numatomas laisvės atėmimas nuo trejų iki 10 metų, už ką teismas nebeturi galimybės bausmės atidėti. Išeina taip, kad žmogus, kuris siuntėsi žiupsnelį kanapių ar tą patį skystį, turėtų keliauti už grotų ne mažiau kaip trejiems metams“, – BNS sakė A.Cininas.
Kaip narkotikų platintojai, pasak jo, baudžiami ir tie jaunuoliai, kurie nuperka narkotikų draugams.
„Po jo (Baudžiamojo kodekso straipsnio – BNS) girnomis pakliūva jaunimas, kuris pasidalina kanapėmis. Arba nusiperka vienas ir už tą pačią kainą pasidalija su draugu, arba drauge kartu parūko. Tai tas, kas nusiperka ir duoda draugui, jau padaro formaliai šį nusikaltimą ir turėtų keliauti už grotų“, – kalbėjo teisėjas.
Jis sakė, kad jam nėra žinoma, jog aukštesnės instancijos teismas panašiose bylose būtų pasiuntęs lygtinai nuteistus asmenis už grotų. Dažnai lygtinę bausmę tokiems nusikaltėliams siūlydavo taikyti ir prokurorai.
A.Cinino vertinimu, situaciją išspręstų bausmių diferencijavimas, jeigu narkotikai platinami siekiant savanaudiškų paskatų, taip pat įvertinimas, kokį narkotikų kiekį žmogus bandė atgabenti.
„Reikia išskirti tuos atvejus, kai narkotinės medžiagos platinamos savanaudiškais tikslais ir kai jos platinamos ne savanaudiškais tikslais. Taip pat reikėtų taisyti 199 straipsnio trečiąją dalį (dėl narkotinių medžiagų kontrabandos – BNS), kur tas medžiagas reikėtų diferencijuoti pagal kiekį, koks yra siunčiamas: ar tai žiupsnelis, ar pusė kilogramo heroino. Dabar atsakomybė ta pati už gramą marihuanos, ir už kilogramą heroino“, – kalbėjo teisėjas.
Prokuroras: kartą suklydusius jaunuolius teismas ir toliau galės paleisti lygtinai
Prokuroras M.Jovaiša pabrėžia, kad Baudžiamasis kodeksas nesurišo teisėjams rankų ir šie toliau gali taikyti švelnesnes bausmes: 54–asis Baudžiamojo kodekso straipsnis numato, kad „jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę“.
Todėl prokuroras mano, kad naujosios pataisos nepalies žmonių, kurių nusikaltimai buvo vienkartinės klaidos, tačiau įpareigos teismus griežčiau bausti rimtus nusikaltimus padariusius asmenis.
Jis taip pat priminė, kad nuostata, leidusi lygtinai bausti sunkius nusikaltimus padariusius žmones, įsigaliojo gana neseniai, o panaši praktika buvo taikoma ir iki tol.
„Iš praktikos yra tekę žinoti atvejų, kai dar iki tokios galimybės atidėti bausmes už sunkius nusikaltimus vykdymą (...) yra buvę tokių situacijų, kai surūko cigaretę, duoda draugui pabandyti ar atsisiunčia kažkokių sintetinių medžiagų iš užsienio. (...) Tokio pobūdžio bylose tiek ir areštai, tiek baudos, tiek laisvės apribojimai yra skiriami, taikant 54-ąjį straipsnį. Teismas automatiškai nėra priverčiamas skirti realią laisvės atėmimo bausmę“, – kalbėjo prokuroras.
M.Jovaišai neteko girdėti, kad „suktinuke“ pasidalinusius draugus nuteisus lygtinai, prokurorai reikalautų griežtesnės bausmės. Jis taip pat nemano, kad ši praktika reikšmingai pasikeis po Baudžiamojo kodekso pakeitimo.
„Po 260-uoju straipsniu patenka ne tik tie atvejai, kai asmuo duoda parūkyti cigaretę su narkotinėmis medžiagomis, bet ir tie atvejai, kai naktiniuose klubuose yra pardavinėjamos jaunimui narkotinės medžiagos. Mes manome, kad tam tikrais atvejais buvo ne visai pagrįsta tokiems asmenims taikyti laisvės atėmimo atidėjimą, nes iki kol buvo priimtas Baudžiamojo kodekso pakeitimas, tai laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas tapo greičiau taisykle nei išimtimi“, – tvirtino pareigūnas.
Spalio 6 dieną įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pataisos, kad bausmės atidėjimas nebegali būti taikomas žmonėms, padariusiems sunkius nusikaltimus.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad teisėsauga nesistengia žūtbūt demaskuoti tokius smulkius vienkartinius pažeidėjus ir pagrindinį dėmesį skiria būtent narkotikus savanaudiškais tikslais platinantiems asmenims demaskuoti.
„Pagrindinę grėsmę kelia ne tas asmuo, kuris atsisiunčia tuo tikslu, kad pats suvartotų, o tie asmenys, kurie siunčiasi siekdami išplatinti, tiek tie asmenys, kurie naudojasi Lietuva kaip tranzitine valstybe“, – kalbėjo prokuroras.
Muitinės kriminalinė tarnyba šių metų pradžioje skelbė, kad tarp išaiškinamų narkotikų kontrabandos atvejų vyrauja jauni žmonės. Tarp narkotikų, kuriuos sulaiko Muitinės kriminalistai, vyrauja ekstazis, marihuana, taip pat – hašišas ir heroinas.
Lygtinės laisvės atėmimo bausmės vyrauja ir tarp pastarųjų teismo sprendimų. Lietuvos apeliacinis teismas spalio 30 dieną paliko galioti pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant metams jaunuoliui, kuris internetu siuntėsi narkotikų. Prokuratūra Kauno apygardos teismo nuosprendžio griežtinti neprašė.
Be to, Vilniaus apygardos teismas spalio 18 dieną moterį, kuri prie namo slaptavietėje narkotikus laikė pardavimui (rasti 37 lankstinukai), sušvelnino bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistajai K.B. skiriamos bausmės individualizavimo klausimą, netinkamai įvertino bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, todėl nepagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo.
2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, moteriai numatyta pareigą – auklėti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos. Už prekybą narkotikais nubausta moteris augina du vaikus ir laukiasi trečiojo.
Spalio 17 dieną Vilniaus apygardos teismas iš suėmimo paleido moterį, kuri taip pat laikė narkotikus pardavimui. Anksčiau jai buvo skirtas laisvės atėmimas 3 metams ir 2 mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose.
Nauju nuosprendžiu V.S. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Ji įpareigota auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., nesilankyti Romų taboro teritorijoje ir jo apylinkėse 3 kilometrų spinduliu,
V. S anksčiau teista už panašų nusikaltimą – dėl narkotikų pardavimo. Ji vėl nusikalto praėjus 6 metams po to, kai buvo paleista iš įkalinimo įstaigos, ir 3,5 metams po to, kai atliko bausmę.