„Prokuratūra domisi buvusių Seimo narių nuomotų automobilių išpirkimo aplinkybėmis", – BNS sakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Vilma Mažonė.
Praėjusią savaitę „Lietuvos ryto" televizija pranešė, kad konservatorius P.Luomanas mažesne nei rinkos kaina išsipirko ketverius metus nuomotą automobilį.
Dirbdamas praėjusios kadencijos Seime politikas už parlamentinei veiklai skirtus pinigus nuomojo dyzelinę „Subaru Impreza". Už šio automobilio nuomą Seimo kanceliarija sumokėjo maždaug 45 tūkst. litų. Kai nepateko į naują parlamentą, trejų metų mašiną P.Luomanas nusipirko už 20 tūkst. litų.
„Kainavo tiek, kiek lizingo kompanija būtų pardavusi bet kuriam kitam. Tai kaina, kurią nustato lizingas, jokių nuolaidų nėra", – tvirtino politikas.
Televizijos duomenimis, trejų metų dyzelinė "Subaru Impreza" rinkoje kainuoja dvigubai daugiau – apie 40 tūkst. litų.
Pagal Seimo vadovybės patvirtintą tvarką, Seimo nariams draudžiama sudaryti išperkamosios nuomos sutartį.
P.Luomanas tvirtino, kad ir nebuvo sudaręs išperkamosios nuomos sutarties, tiesiog nuomojo automobilį, o pasibaigus sutarčiai bendrovė pasiūlė jam jį pirkti.
2009 metais Vilniaus apygardos prokuratūra buvo susidomėjusi Seimo narių už parlamentines lėšas nuomojamais automobiliais. Tuomet paaiškėjo, kad kai kurie parlamentarai yra sudarę po dvi automobilių nuomos ir išpirkimo sutartis. Pavyzdžiui, Seimo narė Asta Baukutė su lizingo bendrove buvo sudariusi beveik 140 tūkst. litų kainuojančio automobilio nuomos sutartį ir pasirašiusi kitą – transporto priemonės išpirkimo – sutartį.
Iš jos buvo matyti, kad pasibaigus Seimo narės įgaliojimams, jai pačiai ar jos nurodytam trečiajam asmeniui turi būti sudaryta galimybė automobilį įsigyti už likutinę vertę. Pastarojoje sutartyje nurodyta automobilio išpirkimo kaina – 24,4 tūkst. litų.
Prokurorai tuomet teigė, kad tokios sutartys sudaro prielaidas Seimo nariams ar jų nurodytiems tretiesiems asmenims gauti turtinės naudos – įgyti automobilį – valstybės sąskaita, nes didžioji dalis jo vertės būtų padengta valstybės biudžeto lėšomis, kas mėnesį mokant nuomos įmokas.
Tai, prokurorų manymu, nesuderinama nei su visos visuomenės interesų tenkinimu, nei su maksimalios naudos visuomenei siekimu, nei su valstybės turto tausojimu, nešvaistymu, rūpestingu, racionaliu naudojimu bei naudojimu tik teisės aktų nustatyta tvarka.
