Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijai (OVPKK) paprašius Šiaulių apygardos teismo pirmininko Boleslovo Kalainio atvykti į Seimą paaiškinti apie išduotus leidimus klausytis politikų ir žurnalistų pokalbių, įtakingiausi Teisėjų tarybos nariai sujudo. Paskutinę darbo dieną prieš Kalėdas šventinius džiaugsmus užgožė diskusijos, ar vykti B.Kalainiui į Seimą, ar ignoruoti parlamentinę komisiją apeliuojant į teisėjų nepriklausomumą.
Veikė nekontroliuojamai
OVPKK telefoninių pokalbių pasiklausymo aplinkybėmis pradėjo domėtis nuo lapkričio, kai Seimo pirmininkė Irena Degutienė paprašė ištirti pareiškimų apie slapta pasiklausomus žurnalistų pokalbius pagrįstumą. Šios savaitės pradžioje, kai buvo paskelbta Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo ataskaita dėl galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje, kurioje atskleistas skandalingas Valstybės saugumo departamento (VSD) vaidmuo, I.Degutienė dar kartą priminė A.Sacharuko komisijos atliekamo tyrimo svarbą.
Įstatymas numato, kad dėl leidimo klausytis telefoninių pokalbių į teismą kreipiasi prokuroras tais atvejais, kai įtariama, kad asmuo yra padaręs labai sunkų nusikaltimą.
„VSD pareigūnai per tyrimą kai kuriuos faktus nuslėpė. Taip pat galima prielaida, kad VSD veikė nekontroliuojamai, – apie NSGK tyrimo išvadas kalbėjo Seimo vadovė I.Degutienė. – Todėl būtina pritarti siūlymui kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Toks VSD veiklos neatsakingumas ir nekontroliavimas labai pavojingas ir demokratinei Lietuvos santvarkai, todėl tikiuosi, kad bus baigtas ir kitas šiuo metu vykstantis parlamentinis tyrimas, kuris pateiks aiškius atsakymus ir dėl galimo slapto žurnalistų ar politikų telefoninių pokalbių pasiklausymo.“
Klausėsi kelerius metus
Įstatymas numato, kad dėl leidimo klausytis telefoninių pokalbių į teismą kreipiasi prokuroras tais atvejais, kai įtariama, kad asmuo yra padaręs labai sunkų nusikaltimą. Paprastai prokurorai leidimo prašo toje pačioje teritorijoje veikiančio teismo, kur įvykdytas nusikaltimas. Tačiau operatyvinės tarnybos, sugalvojusios klausytis Vilniaus politikų ir žurnalistų, nerizikavo dėl neteisėtų leidimų kreiptis į sostinės teisėtvarkininkus, o pasirinko Šiaulių apygardos prokurorą Anatolij Mirnyj ir Šiaulių apygardos teismo pirmininką B.Kalainį, kurie klusniai vykdė VSD pageidavimus.
A.Mirnyj pasirašė dešimtis teikimų B.Kalainiui, teigdamas, neva VSD turi informacijos apie viešų asmenų „veikas, keliančias grėsmę valstybės konstitucinei santvarkai, jos nepriklausomybei, ekonominiam saugumui, valstybės gynybinės galios užtikrinimui ir kitiems svarbiems nacionalinio saugumo interesams“.
B.Kalainis, turėjęs teisę ir pareigą suabejoti tokiais prašymais, tenkino visus prokuroro teikimus ir leido VSD neteisėtai sekti žurnalistus bei kitus viešus asmenis net keletą metų. Užvakar Lietuvos radijo laidoje Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis B.Kalainio vadovaujamą Šiaulių apygardos teismą taikliai pavadino VSD filialu. Neatsitiktinai dabar jau liūdnai pagarsėjęs generolas Mečys Laurinkus, būdamas VSD generaliniu direktoriumi, atvyko į Šiaulių apygardos teismo naujų rūmų atidarymą – tai buvo vienintelis atvejis, kai teismą pagerbė saugumo šefas.
Įstatymai įpareigoja generalinį prokurorą asmeniškai prižiūrėti, kad VSD operatyvinė veikla būtų teisėta. Tačiau generalinis prokuroras Algimantas Valantinas nepareikalavo, kad A.Mirnyj nutrauktų Konstituciją pažeidžiančius veiksmus. Neatmetama tikimybė, kad A.Mirnyj ir B.Kalainis klusniai vykdė VSD prašymus, nes buvo šios žinybos šantažuojami.
Tačiau generalinis prokuroras Algimantas Valantinas nepareikalavo, kad A.Mirnyj nutrauktų Konstituciją pažeidžiančius veiksmus. Neatmetama tikimybė, kad A.Mirnyj ir B.Kalainis klusniai vykdė VSD prašymus, nes buvo šios žinybos šantažuojami.
Teisėjas susinervino
Gavęs kvietimą po Naujųjų metų atvykti ir pasiaiškinti Seimo komisijai, B.Kalainis kreipėsi į Teisėjų tarybos pirmininkę Laimą Garnelienę, klausdamas, ar OVPKK nepažeidžia teisėjų nepriklausomumo principo reikalaudama pasiaiškinti dėl priimtų sprendimų.
„Mes svarstome, kad eiti aiškintis komisijai dėl priimto procesinio sprendimo nelabai yra įmanoma. Bet ateiti paaiškinti pačią situaciją, nelendant į sprendimo esmę, neaiškinant motyvų, kodėl buvo vienaip ar kitaip pasielgta, gal ir galima, – svarstė L.Garnelienė. – Kadangi teismuose nelieka dokumentų, kuriais remiantis priimami sprendimai dėl pasiklausymo, viskas priklauso nuo to, ką komisijai pateiks specialiosios tarnybos. Visa tai sudaro valstybės paslaptį su paties aukščiausio lygio grifu. Jūs paskambinote vos ne į diskusijų virtuvę, sprendimo dar nepriėmėme, tariamės, vertiname pačią situaciją, žiūrėsime Konstitucinio Teismo sprendimą dėl laikinųjų komisijų galių. Kol kas nuomonė tokia, bet ji negalutinė, kad į komisiją reikia eiti, tačiau neaiškinti sprendimo priėmimo aplinkybių.“
Atsarginis parašiutas
Dėl parlamentinio tyrimo sunerimo ir generalinis prokuroras A.Valantinas, ruošiantis A.Mirnyj minkštą nusileidimą. Dėl OVPKK tyrimo A.Mirnyj gali tekti atsisveikinti su įtakingomis pareigomis Šiauliuose, tačiau jam jau parengtos kitos vadovaujamos pareigos – Kelmės rajono apylinkės prokuratūroje.
Buvusiai Kelmės prokuratūros vadovei Birutei Jankūnienei gruodžio mėnesį išėjus į pensiją, jos kabinetas tuščias. Generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas, paklaustas, ar tikrai rengiamasi A.Mirnyj paskirti Kelmės prokuratūros vadovu, atsakė nieko apie tai nežinantis.
„Generalinis prokuroras sprendžia, ką paskirti Kelmės vyriausiuoju prokuroru“, – lakoniškai kalbėjo V.Barkauskas.
Aukštesnės instancijos prokuroro paskyrimas į žemesnę instanciją nėra maloni procedūra, tačiau A.Mirnyj atveju tai vis geriau nei darbo birža. Jeigu generalinis prokuroras nuspręs įstatymų ir Konstitucijos nepaisiusį prokurorą perkelti į Kelmę, tai bus tarsi atsarginis parašiutas, padėsiantis A.Mirnyj ramiai sulaukti pensinio amžiaus.
Suformulavo aštrius klausimus
OVPKK iškart po Naujųjų metų planuoja susitikti su A.Mirnyj ir B.Kalainiu. Komisijos pirmininkas A.Sacharukas, paklaustas, ar žino, kad A.Mirnyj rengiamasi paskirti Kelmės vyriausiuoju prokuroru, patvirtino: „Girdėjau... Bet mes suformuluosime klausimus, kuriuos galime užduoti...“ – „Tai gal A.Mirnyj Kelmės vyriausiuoju prokuroru ir bus paskirtas iškart po Naujųjų metų?“ – „Nemanau, nemanau... Dabar nenoriu to komentuoti. Pažiūrėsime, kaip... Mes parengėme keletą kreipimųsi, raštu suformulavome aštrius klausimus ir laukiame atsakymų iš Vilniaus apygardos teismo ir Šiaulių, ir prokuratūros... Dabar dar du papildomus raštus surašiau. Ir po apklausos galima bus daugiau pasakyti.“
Ar mįslingai ištarti žodžiai „nemanau, nemanau...“ yra užuomina, kad gali atsitikti ir taip, jog parašiuto A.Mirnyj negaus? Ir ar suveiks B.Kalainiui Teisėjų tarybos narių rengiamas parašiutas, kuris padėtų teisėjui išlaviruoti nesakant tiesos?
