„Atsisakyta pradėti tyrimą (pagal visus tris Baudžiamojo kodekso straipsnius – BNS), nes A.R.(verslininkas Aleksandras Ribnikovas – BNS) pateikė informaciją Specialiųjų tyrimų tarnybai, būdamas įsitikinęs, kad ji yra tikra ir teisinga, todėl tokios informacijos pateikimas teisėsaugai negali būti vertinamas kaip šmeižimas“, – rašoma BNS pateiktame prokuratūros atsakyme.
Pasak jos, tyrimą atsisakyta pradėti pagal tris Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnius: 154 str. – dėl šmeižimo, 313 str. 2 dalį – mirusiojo atminimo paniekinimas, nes pareiškime rašoma, kad buvo šmeižiami ir J.Narkevičiaus mirę tėvai, ir pagal 236 str. – melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą.
J.Narkevičius gegužės viduryje generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui išsiųstame pareiškime teigė, kad žiniasklaidoje paskelbta informacija apie jo namo rekonstrukciją mainais už savivaldybės užsakymus neatitinka tikrovės.
Apie J.Narkevičiaus sandorius pranešęs nacionalinis transliuotojas LRT rašė, kad J.Narkevičius galėjo daryti įtaką statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ laimint Vilniaus ir Trakų darželių bei mokyklų remonto konkursus, o 10 proc. laimėtų sumų turėjo būti skiriama politiko namo Trakuose rekonstrukcijai.
Buvęs dabar jau bankrutavusios bendrovės „Sodžiaus būstas“ savininkas Aleksandras Ribnikovas žurnalistams liudijo, kad jis rekonstravo ministro namą mainais už laimėtus darželių ir mokyklų renovacijos viešuosius konkursus.
J.Narkevičius šią savaitę buvo apklaustas kaip liudytojas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame tyrime – jame aiškinamasi aplinkybes dėl namo renovacijos sandorių. Tyrimas, pasak STT, atliekamas dėl galimo papirkimo ir kyšininkavimo, įtarimai kol kas niekam nepareikšti.
A.Ribnikovui prokuratūra suteikė pranešėjo statusą, rodo BNS gauta dokumento kopija. Prokuroras tokį sprendimą priėmė konstatavęs, kad „J.Narkevičiaus ir kitų savivaldybės atsakingų asmenų veiksmuose galimai yra pažeidimų, susijusių su neteisėtu ar neskaidriu viešųjų lėšų ar turto panaudojimu“.
J.Narkevičius teigia, kad verslininko kaltinimai yra organizuoto šmeižto kampanijos dalis, susijusi su jo inicijuotu „Lietuvos geležinkelių“ elektrifikacijos projekto auditu. Ministras teigia negalėjęs daryti jokios įtakos viešiesiems pirkimams, nes neturėjo tokių įgaliojimų. Jis tikina turįs dokumentus, kuriais gali pagrįsti 166 tūkst. litų (apie 48 tūkst. eurų), išleistų tėvų namo rekonstrukcijai.
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad sprendimą dėl ministro ateities priims sulaukęs teisėsaugos išvadų.