Skandalas dėl išpūstomis kainomis perkamų maisto produktų kilo po 15min straipsnių. Tuomet postų neteko agentūros vadovė Aldona Miliuvienė ir žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius.
Pradžioje paaiškėjo, kad toną kvietinių miltų Agentūra nori įsigyti už 600 eurų, nors jos pirktas tyrimas parodė, kad rinkoje tokių miltų tonos kaina svyruoja nuo 300 iki 320 eurų. Vėliau paaiškėjo, kad kiti produktai nupirkti už milžiniškas sumas.
„Vilniaus apygardos prokuratūroje, įvertinus surinktus duomenis, Viešųjų pirkimų tarnybos specialistų pateiktas išvadas ir kitus gautus dokumentus, priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo 2015 metais perkant maisto produktus skurstantiems asmenims, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – teigiama Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Gintarės Vitkauskaitės-Šatkauskienės 15min atsiųstame atsakyme.
Į prokuratūrą kreipėsi tuometė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, jis užtruko apie metus.
Prokuratūros atstovės atsakyme taip pat aiškinama, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, jog konkurso dalyviai tarpusavyje ar su ŽŪMPRRA atsakingais darbuotojais būtų neteisėtai derinę konkurso sąlygas ar taręsi dėl kainų, teikę melagingus duomenis, suklastotus dokumentus ar naudoję kitokią apgaulę.
Tas pats institutas – dvi skirtingos išvados
„Išvadą dėl skurstantiesiems pirktų maisto produktų didmeninių kainų pateikęs Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto specialistas, įvertinęs miltų kainos detalizaciją, nurodė, kad tiekėjo pasiūlyta miltų kaina buvo pagrįsta“, – teigia Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Tačiau įdomu yra tai, kad kilus skandalui ŽŪM to paties instituto paprašė įvertinti miltų kainą, kuria ŽŪMPRRA norėjo juos įsigyti ir jo vertinimas tuo metu buvo visai kitoks.
„Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atliko rinkos tyrimus ir nustatė, kad kaina (miltų – aut.) buvo per aukšta“, – buvo rašoma 2016 kovo 17 dieną ŽŪM išplatintame pranešime.
Prokurorams neatrodo, kad kainos per didelės
ŽŪM tuomet pranešė, kad rinkos kainų tyrimas parodė, jog miltų, miežinių kruopų, greito paruošimo kviečių košių, konservuotų pupelių, makaronų kainos viršijo didmeninę rinkos kainą, tuo tarpu viešumoje keltos abejonės dėl aliejaus, avižų košių, saldinto sutirštinto pieno ir kiaulienos konservų esą nepasitvirtino, nors 15min tyrimas parodė, kad šių kainų ŽŪM pateisinti nereikėjo skubėti.
Tačiau net tai, kad Agentūrą savo žinioje laikanti ŽŪM pati pripažino, jog pirkimo kainos buvo per aukštos, prokurorams didelio įspūdžio nepadarė ir jie nusprendė visiškai kitaip.
„Įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis nebuvo nustatyta, kad konkurso dalyvių pasiūlytos maisto produktų kainos buvo nepagrįstai didelės ir dėl to būtų buvusi padaryta turtinė žala. Tyrimo metu nustatyta, kad viešojo pirkimo konkurso laimėtojai buvo išrinkti vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi bei ankstesnių pirkimų praktika“, – sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą aiškina prokuratūros atstovė.
Kalbant apie ankstesnius ŽŪMPRRA pirkimus ir jų praktiką, kurią mini prokurorai, dalį Europos Sąjungos (ES) paramos Lietuvoje administruojanti Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) už 2014-aisiais metais vykdytą analogišką pirkimą ir jo metu padarytus pažeidimus agentūrą apdalijo šimtatūkstantinėmis baudomis, dėl kurių vis dar vyksta teisminiai ginčai. Paskutiniais duomenimis, grąžintinomis lėšomis teismas yra pripažinęs 213 tūkst. eurų. Dėl 2014-ųjų pirkimo tyrimą vis dar atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba. Įtariama, kad buvę Agentūros vadovai nusikalstamą korupcijos schemą, pagal kurią verslininkei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti Agentūros organizuojamus viešųjų pirkimų konkursus, kurių bendra vertė apie 128 tūkst. eurų.
Vilniaus apygardos prokuratūros sprendimą dabar vertina aukštesnysis prokuroras, jis ir nuspręs, ar pagrįstai nutrauktas ikiteisminis tyrimas.
