„Aukštesnysis prokuroras įvertino, kad ne visi pareiškėjo pateikti reikalavimai buvo išnagrinėti tinkamai, dėl to tai bus padaryta laikantis visų procedūrų“ – BNS sakė prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Pasak jos, sprendimą priėmė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimvydas Valentukevičius.
Generalinė prokuratūra savo sprendimą pagrindė vieninteliu argumentu, esą M.Gorbačiovui suteikti specialiojo liudytojo statuso nėra galimybės, nes pastarasis atsisako bendradarbiauti su prokuratūra.
Prokuroras nustatė, kad atsakydama pareiškėjui Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė neįvykdė reikiamų procedūrinių veiksmų, t. y. nepriėmė nutarimo, o tik pateikė argumentuotą atsakymą, kad netenkins prašymo.
„Pareiškimai bus išnagrinėti iš naujo ir viskas priklausys viskas nuo to, kokie bus priimti sprendimai: jei prokurorai nuspręs prašymus tenkinti, jie bus priimti. Jei ne – bus priimtas nutarimas atsisakyti“, – paaiškino prokuratūros atstovė.
Iš naujo nagrinėti skundus pavesta Baudžiamojo persekiojimo departamentui.
Nukentėjusiuoju byloje pripažintas R.Povilaitis prokuratūros atsisakymą tenkinti jo prašymą apskundė kovą – jis nurodė, kad prokuratūra netyrė ir nesiaiškino, ar egzistuoja teisinis pagrindas M.Gorbačiovui suteikti tokį statusą. E.Martinonienė pabrėžia, kad R.Povilaitis prašyme pateikė daugiau reikalavimų, ne tik dėl M.Gorbačiovo statuso.
Anot R.Povilaičio, Generalinė prokuratūra savo sprendimą pagrindė vieninteliu argumentu, esą M.Gorbačiovui suteikti specialiojo liudytojo statuso nėra galimybės, nes pastarasis atsisako bendradarbiauti su prokuratūra.
Pagal Lietuvos įstatymus, specialiaisiais liudytojais apklausiami asmenys, kai yra duomenų apie jų padarytą nusikaltimą, bet šių duomenų nepakanka įtarimams pareikšti.
R.Povilaičio nuomone, iš byloje jau surinktų duomenų galima daryti preliminarią išvadą, jog M. Gorbačiovas galėjo žinoti, tačiau sąmoningai ignoravo informaciją, iš kurios buvo aiškiai matyti, kad pavaldiniai ketina įvykdyti ir jau vykdo karo nusikaltimus. Jo nuomone, asmens apklausa specialiuoju liudytoju nesuteikia jam įtariamojo statuso, o tuo pačiu neleidžia taikyti procesinės prievartos ar kardomųjų priemonių, todėl tai galėtų būti paskata M.Gorbačiovui savo iniciatyva atvykti į Lietuvą ir savanoriškai duoti parodymus.
Pagal Lietuvos įstatymus, specialiaisiais liudytojais apklausiami asmenys, kai yra duomenų apie jų padarytą nusikaltimą, bet šių duomenų nepakanka įtarimams pareikšti.
Šiemet sukako 25 metai nuo 13-osios nakties, kai dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato buvo nužudyta 14 civilių.
Baudžiamoji byla pradėta nagrinėti sausio mėnesį, dauguma kaltinamųjų teisiami už akių, nes gyvena Rusijoje ir Baltarusijoje.
