Įtarimų sulaukęs „Grigeo“ prezidentas G.Pangonis: „Tai yra asmeninė pamoka“

Šią informaciją „Grigeo“ išplatino per „Nasdaq“ Vilniaus biržą.

„AB „Grigeo Klaipėda“ žiniomis vykdomo ikiteisminio tyrimo apimtyje ketinama reikšti įtarimus ar specialiaisiais liudytojais apklausti visus esamus ir buvusius AB „Grigeo Klaipėda“ vadovus, prieš atliekant atitinkamus procesinius veiksmus nevertinant tokių vadovų priimtų sprendimų įtakos galimai AB „Grigeo Klaipėda“ vykdytai taršai“, – praneša AB „Grigeo“ viceprezidentas verslo vystymui Vigmantas Kažukauskas.

Grigeo valymo įrenginiai Dumpiuose

+2

G.Pangonis teigė nieko nežinojęs

G.Pangonis, kuriam dėl Kuršių marių taršos prokurorai pareiškė įtarimus, tikina, jog atsakomybė dėl to tenka visiems „Grigeo Klaipėdos“ vadovams, o jam tai yra pamoka.

„Man tai yra asmeninė pamoka, kokių pasekmių gali atnešti per didelis pasitikėjimas komanda ir jos vadovais“, – pranešime spaudai sakė G. Pangonis.

„Nors vadovai, kurie buvo tiesiogiai atsakingi už nuotekų valymą, iš bendrovės už galimą turto iššvaistymą buvo atleisti dar praėjusių metų viduryje, šešėlis šiandien krinta ant visų mūsų, net ant kelis mėnesius ar vos kelias savaites dirbančių vadovų“, – teigė jis.

Man tai yra asmeninė pamoka, kokių pasekmių gali atnešti per didelis pasitikėjimas komanda ir jos vadovais.

Jis pabrėžė besitikintis, kad „Grigeo Klaipėdos“ istorija nesugriaus pasitikėjimo dabartiniais ir būsimais „Grigeo“ vadovais.

G.Pangonis anksčiau neigė ką nors žinojęs apie „Grigeo Klaipėda“ į aplinką leidžiamas nevalytas nuotekas.

„Aš nežinojau, kad yra taip vykdoma. Bent jau niekas manęs neinformavo“, – aiškino jis sausio 9 dieną surengtoje spaudos konferencijoje.

Valdybos pirmininko postą paliko prieš pat skandalą

G.Pangonis „Grigeo“ grupę valdo nuo 2001 metų, jo valdomai „Ginvildos investicijai“ 2019-ųjų rugsėjo pabaigoje priklausė 43,5 proc. bendrovės akcijų. „Grigeo Klaipėda“ grupei priklauso nuo 2010 metų.

G.Pangonis AB „Grigeo Klaipėda“ valdybos pirmininko pareigas užėmė nuo 2010 m. kovo 25 dienos iki 2020 m. sausio 2 dienos. G.Pangonis pareigas paliko likus kelioms dienomis iki pareigūnų pranešimo, kad jie rado, kaip „Grigeo Klaipėda“ gali teršti Kuršių marias. Pareigūnai operaciją atliko naktį į sausio 7-ąją.

G.Pangonis įtarimų sulaukė kaip „Grigeo Klaipėda“ valdybos pirmininko pareigas ėjęs asmuo. „Grigeo“ pranešime spaudai tikinama, kad „Grigeo Klaipėda“ valdybos pirmininkui nebuvo priskirta konkretaus gamybos baro ir nuotekų valymo kontrolė ar organizavimas.

Įtariamieji – nevieši asmenys?

Klaipėdos prokuratūros atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė BNS informavo, kad įtariamųjų padaugėjo iki septynių, o paskutiniam jų įtarimai pareikšti dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje ir dokumentų klastojimo.

Tačiau prokuratūra neatskleidžia įtariamųjų pavardžių teigdama, kad procesiniai veiksmai nebus viešinami. „Nė vienas įtariamasis nėra viešas asmuo“, – teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Ignė Rotautaitė Pukenė.

Anksčiau įtarimai buvo pareikšti ir dabartiniam „Grigeo Klaipėdos“ vadovui Tomui Eikinui. Tai jis 15min patvirtino pats.

Klaipėdos apygardos prokuratūra praėjusį mėnesį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų, kad „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas nuotekas į Kuršių marias.

Įmonė iš pradžių atsiprašė, prisiėmė atsakomybę ir žadėjo bendradarbiauti su teisėsauga ir aplinkosaugininkais. Tačiau pastaruoju metu ji ėmė gintis.

Kaltę verčia buvusiems „Grigeo Klaipėda“ vadovams

Antradienį įmonė išplatino pranešimą spaudai, kuriame pristatė savo atlikto vidinio tyrimo išvadas. Pagal jas, dėl nevalytų nuotekų leidimo kaltinami buvę „Grigeo Klaipėda“ vadovai.

„Šiam padaliniui nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. vadovavo Jonas Garalis. Jis buvo atsakingas už gamybos padalinio darbo organizavimą, gamybos technologinio proceso kontrolę, žaliavų savalaikį užsakymą ir tikslinį panaudojimą. Už bendrovės nuotekų valymo procedūrų patvirtinimą ir įgyvendinimą atsakingas „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius. Nuo 2013 m. birželio 11 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. bendrovei vadovavo Vidas Beržonskis“, – teigiama „Grigeo Klaipėda“ pranešime spaudai.

15min žiniomis, J.Garalis „Grigeo Klaipėda“ taršos byloje turi liudytojo statusą, V.Beržonskis – specialaus liudytojo.

Įmonės teigimu, dabartinis įmonės vadovas Tomas Eikinas, nors ir tapo įtariamuoju, apie teršiamas marias galėjo nežinoti.

AB „Grigeo Klaipėda“

„Juos pakeitę vadovai objektyviai negalėjo žinoti ir, bent jau bendrovės žiniomis, nežinojo apie egzistavusios problemos faktą, o net, jei ir žinojo, kad tokia problema egzistuoja, tai nežinojo jos masto, intensyvumo, trukmės, taip pat kokiu būdu ir (ar) priemonėmis ji sprendžiama“ , – aiškina įmonė.

Nuotekos valėsi tekėdamos vamzdžiais?

Be to, įmonė ėmė gintis esą nuotekos valėsi ir tiesiog tekėdamos vamzdžiais.

„Iš bendrovės gamyklos į Dumpius atitekančiose nuotekose, 14 km ilgio vamzdyje, vyksta natūralūs biocheminiai procesai, kurie sumažina nuotekų užterštumą (BDS7 atveju – 38%). Išvadose daroma prielaida, kad AB „Klaipėdos vanduo“ vamzdis, kurio ilgis 10 km – natūralaus nuotekų valymosi proceso dalis, o ne tik transportavimo priemonė“, – rašoma pranešime spaudai.

Išvadose teigiama esą bendrovė prisiima atsakomybę už vykdytą dalies biologiškai neišvalytų nuotekų leidimą į įmonės „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių, o šiuo veiksmu gamtai (aplinkai) padaryta žala turi būti atlyginta.

Tačiau taršos mastą įmonė reikalauja nustatyti remiantis ekspertiniais skaičiavimais pagal mėginių išleidimo į Kuršių marias vietą rezultatus bei nustatant visas civilinės atsakomybės sąlygas.

„Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą su prašymu pateikti 2012-2020 metais atliktų Kuršių marių vandens mėginių rezultatus. Aplinkos apsaugos agentūra nurodė, kad apibendrinant galima teigti, jog daugiamečių (2000-2019 m.) tyrimų rezultatai neparodė išskirtinai blogesnės ekologinės ir cheminės būklės ties „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu“, – menkindama savo galimai padarytą žalą rašo „Grigeo Klaipėda“.

Prokurorų teigimu, žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra sakęs, kad žala gamtai dėl „Grigeo Klaipėdos“ taršos gali siekti 60 mln. eurų.