Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis rugpjūčio viduryje pakeitė rekomendacijas dėl proceso baigimo pagreitinta tvarka ir dėl kardomųjų priemonių skyrimo.
Pagal jas, prokurorams nurodyta, kad nesant objektyvių aplinkybių, trukdančių baigti procesą pagreitinta tvarka, prokuroras per šį terminą turi bylą atiduoti teismui. Jeigu per minėtą laikotarpį nepavyksta ištirti smurto artimoje aplinkoje bylos, prokuroras turėtų ne vėliau kaip per 48 val. kreiptis į teisėją, prašydamas skirti kardomąją priemonę – gyvenimą skyrium nuo nukentėjusiojo arba nurodymą nesiartinti prie jo, neatsižvelgiant į tai, kad įtariamasis neturi kitos gyvenamosios vietos.
„Tokiu budu prokurorams nustatyta pareiga, negalint baudžiamosios bylos užbaigti pagreitinto proceso tvarka ir esant įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu paskyrimo pagrindui, per 48 valandas kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašant paskirti šią kardomąją priemonę“, – teigiama generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Karčinsko rašte Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkui konservatoriui Mykolui Majauskui.
M.Majauskas su liberalu Vitalijumi Gailiumi yra inicijavę įstatymo pataisas, kad tais atvejais, kai smurto artimoje aplinkoje aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras privalėtų per 48 valandas kreiptis į teismą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Kitais atvejais prokuroras turėtų per 48 valandas kreiptis į teismą dėl kardomųjų priemonių skyrimo – suėmimo arba įpareigojimo gyventi skyrium, nesiartinti prie nukentėjusio.
Parengti šias pataisas parlamentarus paskatino pareigūnų taikoma praktika, kai ikiteisminiuose tyrimuose dėl smurto artimoje aplinkoje dažniausiai naudojama kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, tad smurtautojas tiesiog grąžinamas namo pas auką.
„Beveik 90 proc. atvejų smurtautojui skiriama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši priemonė neužtikrina tinkamos aukos nuo smurtautojo apsaugos, todėl nukentėjusieji dažnai keičia parodymus, neretai jų apskritai atsisako. Ir vėliau smurto atvejai kartojasi“, – birželį BNS sakė M.Majauskas.
Generaliniam prokurorui pakeistus rekomendacijas M.Majauskas BNS pranešė sutaręs su V.Gailiumi atsiimt savo pataisas.
Pernai šalyje pradėti 8,8 tūkst. ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo smurtaujant artimoje aplinkoje. Daugiau kaip pusė jų – 57 proc. arba 4731 – nutraukti.
Generalinio policijos komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris yra minėjęs, kad pusėje bylų aukos pradeda keisti parodymus, susitaiko, todėl tiek daug tyrimų nutraukiama. V.Gailius tai siejo būtent su netinkamai parinktomis kardomosiomis priemonėmis.
