Kauno apygardos prokuratūra įsikūrusi pačioje Kauno širdyje – Laisvės alėjoje, netoli Soboro. Čia, sako D.Valkavičius, ir praėjo jo karjeros dešimtmetis. Per jį teismui perduotos 52 469 bylos, tačiau skaičiai – tik viena dalis, kalbant apie prokuroro darbą.
„Kai pakvietėte pokalbio, pamaniau – kuo galėčiau būti įdomus? Juk esu vienas iš tų pingvinų, kurie tiesiogiai baudžiamajame procese nedalyvauja, nebent su retomis išimtimis.
Nesu tas prokuroras, kuris tiria, organizuoja ikiteisminį tyrimą – tą daro prokuratūros kolektyvas. Mano kasdienybė kitokia, nei kartais įsivaizduoja žmonės“, – sako D.Valkavičius.
– Tuomet pirmasis klausimas ir būtų toks – kuo jums pačiam šis darbas įdomus?
– Dešimt metų Kauno apygardos prokuratūroje buvo tam tikras iššūkis, teko suvaldyti čia vykstančius procesus.
Teismui perduotas mano minėtas skaičius bylų – tai tyrimai dėl daugiau nei 87 tūkstančių veikų. Jos ištirtos bendradarbiaujant su kitomis ikiteisminius tyrimus atliekančiomis institucijomis – policija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kitomis.
Tad valdyti srautą, valdyti informaciją yra gana įdomu ta prasme, kad turi nusimatyti, kaip tą darysi, su kuo ir kaip ieškosi sėkmės formulės.
Skamba biurokratiškai ir galbūt neįdomiai, bet tenka prisiliesti prie, sakyčiau, kritinių situacijų.
Dar svarbu sudaryti geras sąlygas žmonėms, kurie dirba su bylomis, taikyti procese numatytas galimybes, kad būtų atskleista nusikalstama veika ir kad nebūtų pažeistas proceso įstatymas. Paprastai kalbant, reikia matyti gaunamą informaciją, ją vertinti.
Skamba biurokratiškai ir galbūt neįdomiai, bet tenka prisiliesti prie, sakyčiau, kritinių situacijų, kai matai, kad reikia papildomos pagalbos žmonėms, kurie tiria vieną ar kitą rezonuojantį nusikaltimą, reikia žaibiškai reaguoti ir ieškoti sprendimų.
Beje, turbūt ne visi žino, tačiau pagal prokuratūros įstatymą kiekvienas prokuroras yra nepriklausomas.
– Nuo ko?
