Generalinės prokuroras Gintaras Jasaitis trečiadienį sakydamas baigiamąją kalbą teigė, jog Š.Narbutas turi būti pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo bei nubaustas už du sunkius nusikaltimus.
Jo manymu, Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas daugiau nei 303 tūkst. eurų ieškinys turi būti patenkintas ir šie pinigai jai priteisti iš kaltinamojo.
„Nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamas Šarūnas Narbutas, pilnai įrodytos liudytojų parodymais, kitais įrodymais, visi įrodymai gauti teisėtais būdais ir ištirti teismo posėdyje“, – Vilniaus apygardos teisme kalbėjo prokuroras.
Tuo metu kaltinamojo advokatas Raimundas Lideika teismui teigė, kad kaltinimai jo klientui nepagrįsti.
„Kaltinimas neatitinka įstatymų reikalavimų, jis grindžiamas prieštaringais teiginiais – asmuo negali tu pačiu metu būti ir Vyriausybės atstovu, ir nepriklausomu ekspertu“, – sakė advokatas.
Pasak R.Lideikos, jo klientas nedavė jokios valinės išraiškos būti Vyriausybės atstovu, negalėjo veikti kaip Vyriausybės atstovas pats to nežinodamas, tai neįmanoma net pagal bendruosius atstovavimo principus.
„Kaltinime nurodyta, kad Š. Narbutas veikė kaip nešališkas ekspertas. Tai klaidingas teiginys – jis nebuvo pasirašęs jokios sutarties su Vyriausybe ar jos kanceliarija“, – sakė advokatas.
Jis priminė kaip liudytojais apklaustų ekspremjero Sauliaus Skvernelio, buvusio Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio liudijimus teisme, jog egzistuoja nustatyta tvarka, kaip suteikiami Vyriausybės įgaliojimai.
Bylos nagrinėjimą teismas tęs kovo 27 dieną ir toliau klausysis advokato pasisakymo.
Š.Narbutas kaltinamas, kad 2020 metų kovą–liepą jis, įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.
Bylos duomenimis, Š.Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. COVID-19 reagentų įsigijimo.
Įtariama, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š.Narbutui.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Š.Narbutas galėjo tyčia suklaidinti reagentus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovą dėl savo kaip fizinio asmens statuso, nors iš tiesų buvo Lietuvos atstovas.
Kalbėdamas apie bausmę G.Jasaitis teigė, jog kaltinamasis turi šeimą ir darbą, o „siaučiant pandemijai gavo ne tik sau naudos, bet padėjo kuo greičiau gauti testus“, todėl jį izoliuoti nuo visuomenės nėra tikslinga.
G.Jasaitis savo kalboje pažymėjo, kad nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamos Š.Narbutas, padarytos išskirtinėmis aplinkybėmis, esant Lietuvoje ekstremaliai situacijai, valstybinės institucijos tuo metu kvietė žmones kovoti su mirtino COVID-19 viruso plitimu.
„Š.Narbutas esą kovojo su blogiu, bet veikė nusikalstamai“, – sakė prokuroras G.Jasaitis.
Pats Š.Narbutas kaltinimus atmeta. Jis anksčiau teisme teigė, jog derėdamasis dėl COVID-19 reagentų pirkimo veikė ne kaip Sveikatos apsaugos ministerijos pasitelktas nepriklausomas ekspertas ar Vyriausybės įgaliotas asmuo.
