Prokuroras Gintas Ivanauskas teismo posėdyje teigė nesutinkantis su ankstesniu teismo sprendimu atmesti prašymą apklausti prezidentę, sakydamas, kad ji galėjo būti susipažinusi su Valstybės saugumo departamento pažyma.
„Dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių buvo prašoma apklausti Lietuvos Respublikos prezidentę, kiti asmenys buvo apklausinėjami (...). Iš vaizdo įrašų matosi, kad prezidentė išėjusi tas kopijas žiūrėjo“, – teisme sakė G.Ivanauskas.
Prokuroras Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegijos prašo bylą grąžinti peržiūrėti Vilniaus apygardos teismui, kuris pernai paskelbė, kad žiniasklaidoje paskelbta Valstybės saugumo departamento informacija nepagrįstai pripažinta valstybės paslaptimi.
Valstybės kaltintojas taip pat siekia, kad teisme būtų pagarsinti pokalbių telefonu įrašai, o D.Ulbinaitė ištirta melo detektoriumi.
„Neatlikus išsamaus įrodymų tyrimo sprendimo priimti neįmanoma. Šitame procese nebuvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas“, – tvirtino prokuroras.
D.Ulbinaitė ir jos advokatas teismo prašo prokuratūros skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pasak D.Ulbinaitės gynėjo, dviejų instancijų teismai jau pripažino, jog VSD Prezidentūrai pateiktos informacijos turinys negalėjo būti pagrindas pripažinti tai valstybės paslaptimi, tad negalima ir vertinti nusikaltimo buvimo ar nebuvimo fakto.
D.Ulbinaitė buvo kaltinama, kad atskleidė valstybės paslaptį naujienų agentūros BNS redaktorei. Tyrimas pradėtas po to, kai BNS 2013 metų spalį paskelbė apie VSD perspėjimus šalies vadovams, jog Rusija rengia informacines atakas prieš Lietuvą.
Vilniaus apygardos teismas gegužę paskelbė, kad „nėra pagrindo minėtą informaciją pripažinti valstybės paslaptimi, nes jos turinio atskleidimas nesukels neigiamų pasekmių nacionaliniam saugumui, valstybės ir visuomenės interesams“.
Teismai yra pripažinę, kad vykdant ikiteisminį tyrimą buvo neteisėtai sekami BNS darbuotojai ir klausomasi jų pokalbių telefonu.
