Seimo komisijai dėl P. Gražulio neliečiamybės antradienį ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos nusikaltimo pristačiusi prokurorė teigė, jog teisėsauga įtarimus grindžia lingvistų išvadomis.
„Yra gautos trys ekspertinės išvados, lingvistiniai tyrimai, ir tuo pagrindu mes formuojame kaltinimą. Tyrimuose nustatyta, kurios frazės nukreiptos į konkrečius asmenis, kurie – į tam tikrą žmonių grupę“, – sakė J. Jasiūnienė.
Klausiama, kokios konkrečiai frazės yra traktuojamos kaip menkinančios, žeminančios asmenų grupę, prokurorė vardijo tokias frazes kaip „pederastai“, „išsigimę“, „iškrypę“, „lytiniu būdu užkrečiamų infekcinių ligų platintojai“.
„Šiomis frazėmis niekinama būtent žmonių grupė, yra daugiau frazių, kuriomis (LGBTIQ grupė – BNS) sulyginta su zoofilais, nekrofilais, pedofilais“, – pažymėjo prokurorė.
Į klausimą, kodėl teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl P. Gražulio pasisakymu, o politikus Seime įžeidinėjęs komikas Olegas Šurajevas atsipirko administracine atsakomybe, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Justas Laucius pažymėjo, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta praktika, kad politikų kritikos ribos yra kur kas platesnės.
„Teismų praktikoje pasakyta taip, kad žmogus, tapęs politiku, atsiveria (kritikos galimybei – BNS), ji gali būti nemaloni, įžeidi, menkai pagrįsta, ir tas atsivėrimas juo didesnis, juo aukštesnės pareigos“, – kalbėjo J. Laucius.
„Apie politikus (teismų praktikoje – BNS) kalbama taip, kad jei eini į politiką, turi būti pasiruošęs, kad gausi ten pastabų, galbūt net nesusijusių su tikrove, bet tokia jūsų darbo dalis“, – teigė J. Laucius.
Darbotvarkėje antradienį numatyti ir P. Gražulio paaiškinimai, tačiau parlamentaras BNS patvirtino komisijos posėdyje neketinantis dalyvauti.
„Tikrai aš nedalyvausiu, aš savo poziciją pristačiau Seime, manau, kad tai yra politinis susidorojimas“, – BNS patvirtino P. Gražulis.
Vėliau P. Gražulis atėjo į komisijos posėdį pareikšti, kad jame nedalyvaus ir savo paaiškinimų neteiks.
Komisijos nariai sutarė nutarimo projektą, ar siūlyti Seimui tenkinti prokurorų prašymą naikinti P. Gražulio imunitetą, patvirtinti pirmadienį.
Vėliau jis tokią poziciją išsakė ir spaudos konferencijoje Seime antradienį, komisijos apie nedalyvavimą atskirai neinformavo, pranešta per posėdį.
Seimo komisija turi pateikti Seimui nutarimo projektą, ar tenkinti generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymą panaikinti P. Gražulio teisinį imunitetą byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo ir tyčiojimosi iš jų.
Komisiją sudaro valdančiųjų atstovai ir opozicijai priklausantis socialdemokratas, tuo metu kitos opozicinės frakcijos – „valstiečiai“, demokratai, „darbiečiai“ ir Mišri Seimo narių grupė – atsisakė deleguoti savo atstovus.
Pagal Seimo statutą, išklausius prokuroro kreipimąsi dėl neliečiamybės panaikinimo reikia sudaryti tyrimo komisiją, kuri ištirtų, ar yra pagrindas naikinti imunitetą, ar parlamentaras nėra persekiojamas dėl savo politinių įsitikinimų. Išvadą komisija turi pateikti lapkričio 7 dienos.
Praėjusių metų gegužės 26 dieną, Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės Seime sutiko kelis LGBTIQ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Pagal Konstituciją, Seimas narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali kitaip suvaržoma jo laisvė.
Generalinė prokurorė jau antrą kartą šioje kadencijoje prašys panaikinti Mišrios Seimo narių grupės parlamentaro P. Gražulio teisinį imunitetą.
2020 metų gruodį jis panaikintas, kad būtų galima politikui pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo „Judex“ koldūnų byloje.
Teisėsaugos duomenimis, pasinaudodamas Seimo nario statusu P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.
Už tai Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį politikui skyrė daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą ir nurodė konfiskuoti per 3,3 tūkst. eurų. Šių metų lapkričio 7 dieną galutinį verdiktą šioje byloje turėtų skelbti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Be to, P. Gražuliui pradėta apkalta už tai, kad tyčia balsavo už kitą Seimo narį.
