Prieštaringai vertinamas Baltarusijos veikėjas Ivanas Eismontas apie tariamą Lietuvos vadovų kolaboravimą su nacių valdžia pareiškė baltarusių pokalbių laidoje „Redaktorių klubas“.
Anot jo, V.Adamkus neva buvo „Minsko mėsininko“ padėjėjas, o G.Nausėda – V.Adamkaus.
„Tokia situacija Lietuvoje. Vienas Lietuvos prezidentas – Adamkus – buvo padėjėju „Minsko mėsininko“, kuris korė žmones Minske, o kitas – Nausėda – buvo Adamkaus padėjėjas“, – pareiškė I.Eismontas.
Keršto byla
2021 metais Baltarusijos prokuratūra išties panoro apklausti V.Adamkų. Tačiau toks noras „išsiaiškinti istorinę tiesą“ labiau siejamas su dvišale įtampa ir tuo, kad Lietuva aktyviai rėmė ir teberemia baltarusių opoziciją, smerkia kaimyninėje šalyje vykdomas represijas ir ragina Vakarus griežtinti sankcijas Minskui.
Kaip tuo metu informavo portalas Belta.by, pareigūnai Minske esą tikrino informaciją apie galimą V.Adamkaus dalyvavimą baudžiamosiose akcijose prieš baltarusius karo metu.
Tačiau net baltarusių pareigūnai akcentavo, kad jį siekiama apklausti tik kaip liudininką, nes tariamai esama informacijos, kad jis buvo „Minsko skerdiko“ patikėtinis, – apie tai portalo žurnalistams sakė Baltarusijos generalinės prokuratūros valdybos vyriausiasis prokuroras Eduardas Skuratas.
Kalbėdamas apie „Minsko skerdiką“, jis turėjo omenyje Antaną Impulevičių, kurio vadovaujamas nacių SS pavaldus pagalbinės policijos batalionas per karą vykdė žudynes Baltarusijos teritorijoje.
Per jaunas ir dar negimęs
Baltarusijos teritoriją Vokietija buvo užėmusi nuo 1941 metų birželio iki 1944-ųjų rugpjūčio. Baltarusijos prokurorų teigimu, naciai „vykdė sistematišką sovietų piliečių naikinimą“.
V.Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune tarnautojų šeimoje. Jo tėvas – nepriklausomybės kovų savanoris, vienas pirmųjų Lietuvos karo aviacijos mokyklos vadovų, vėliau – Kauno geležinkelio stoties policijos viršininkas. Motina dirbo Susisiekimo ministerijoje.
Taigi, tuo metu, kai Baltarusijoje prasidėjo nacių okupacija, jam tebuvo 15 metų, o G.Nausėda išvis nebuvo gimęs.
Prezidentas G.Nausėda gimė 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje, taigi, praėjus maždaug 20 metų po nacių okupacijos Baltarusijoje pabaigos.
Anot Baltarusijos prokuratūros pareigūno, 1944 metais V.Adamkus ėjo pareigas, atitinkančias padėjėjo pareigybę: „Šiuo metu turime liudijimų apie 1944 metus. Galbūt bus nustatyta kitų duomenų.“
Komentuodamas situaciją, tuometinis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, istorikas Arūnas Bubnys, 15min teigė, kad Baltarusijos prokurorų teiginiai yra netikslūs.
„Su policijos batalionais V.Adamkus nieko bendro neturi. Jis tarnavo Tėvynės apsaugos rinktinėje, kuri veikė 1944 metais.
V.Adamkus buvo palyginti jaunas ir jokiame batalione netarnavo.
Jei jis kaltinamas dėl batalionų, tai yra visiška nesąmonė. Tėvynės apsaugos rinktinė nedalyvavo jokios formos Holokauste nei Lietuvoje, nei už jos ribų“, – tvirtino A.Bubnys.
Galiausiai ir pats V.Adamkus BNS nesąmone pavadino baltarusių skelbiamus įtarimus: „Aš net nežinau, kad tokios organizacijos iš viso egzistavo, neturiu nuovokos, ką jos darė ir kas tie žmonės. Pirmą kartą girdžiu.“
Išvadino nacistu
Dar toliau įsisiautėjo rusų propagandininkų fantazija. 2021 metais parengtame tekste, kuriuo pastaruoju metu imta vėl aktyviai dalytis, V.Adamkus vadinamas „naciu ir karo nusikaltėliu“.
„Mes labai mėgstame prisiminti „kruvinus stalinizmo nusikaltimus“, šimtus tūkstančių Stalino nekaltai nukankintų piliečių. Bet iš tikrųjų pirmieji, kurie ėmė peikti draugo Stalino atminimą, buvo mūsų Baltijos kaimynai – tiesioginiai baudėjai!
Jei jie dešimt metų savo prezidentu turėjo akivaizdų nacį ir karo nusikaltėlį, tai apie ką mes apskritai galime kalbėti?“, – tvirtinama tekste.
Tačiau rusų melagienų kūrėjai nemenkai susivėlė – okupacijos pabaigoje V.Adamkui buvo vos suėję 18 metų ir jis buvo per jaunas, kad jam patikėtų bet kokias reikšmingas pareigas.
Abejotini argumentai
Baltarusijos prokuratūros tvirtinimu, 1941–1944 metais „lietuvių kolaborantų savanorių grupės, vadovaujamos Vokietijos Reicho, dalyvavo tikslingame šios šalies gyventojų naikinime“.
Minimi 2-asis (12-asis), 3-asis ir 15-asis lietuvių policijos batalionai, kurie per kelias operacijas nušovė „dešimtis tūkstančių nekaltų žmonių“. 2-ajam (12-ajam) batalionui, veikusiam Minsko ir Bresto regionuose, vadovavo majoras A.Impulevičius, kuris Baltarusijos prokurorų pranešime vadinamas „Minsko mėsininku“.
„1941 metų spalio 27–28 dienomis batalionas nužudė mažiausiai 5 tūkst. kalinių Slucko gete. Per operaciją žmonės buvo išvilkti iš namų ir sunkiai sumušti. Tada priversti visiškai nusirengti, veidu žemyn suguldyti į duobę ir nušauti“, – rašoma pranešime.
Tiek A.Impulevičius, tiek V.Adamkus (anuomet – Adamkavičius) netrukus pasitraukė į Vokietiją, o 1949-aisiais – į JAV.
Amerikiečiai Sovietų Sąjungoje už akių nuteistą A.Impulevičių 1962 metais atsisakė išduoti Maskvai, o V.Adamkus, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, grįžo į gimtinę, kur 1998 metais buvo išrinktas prezidentu.
Kremliaus valstybinė žiniasklaida jau tada skelbė pasauliui, kad V.Adamkus karo metu kovojo Vokietijos pusėje.
„Adamkaus pareigos negalėjo būti aukštos, nes jis buvo labai jaunas. Šiaip ar taip, jis niekaip nėra susijęs su žudynėmis“, – 15min sakė istorikas A.Bubnys.
15min verdiktas: melas. V.Adamkus nedalyvavo žudynėse Baltarusijoje, o G.Nausėda negalėjo jose dalyvauti, nes tuo metu net nebuvo gimęs.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
