Kartoja žinomus naratyvus
Prieš keletą savaičių socialiniame tinkle „Facebook“ buvo paskelbtas vaizdo įrašas skambiu pavadinimu: „Baltijos šalys žiauriai suklydo – manė, kad Rusija viską grąžins, – tačiau RF atsakymas šokiravo visą Europą!“
Pusketvirtos minutės įraše, kurį sudaro vienas kitą keičiančios Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir įvairių energetikos sektoriaus objektų (elektrinių, laidų, elektros pastočių ir pan.) nuotraukos, kalbama apie šios valstybės ir Baltijos šalių santykius.
Kaip dažnai panašiais atvejais būna, priminta, kad šiam regionui Sovietų Sąjungoje nebuvo taip blogai, kaip daugelis čionykščių gyventojų tvirtina: „Ji dovanojo dovanas Baltijos šalims, padėjo finansiškai ir moraliai, palaikė visais įmanomais būdais.“
Taip pat skaitykite: Siekdami įpiršti „rusų pasaulį“ skleidžia melagienas apie Sovietų Sąjungą
Toliau svarstoma, jog Latvijos, Lietuvos ir Estijos valdžia greičiausiai galvoja, kad Rusija laiko jas svarbiomis partnerėmis, o praradus jų pasitikėjimą Rusiją ištiks katastrofa. „Rusija gyvens be Baltijos šalių ir atviru lieka klausimas, ar jos išgyvens be mūsų paramos“, – retoriškai pasidomi balsas už kadro.
Netrukus jis prideda, kad Rusija nebepadės šiam regionui: „Mažai tikėtina, kad Rusija vėl užsinorės tapti Baltijos valstybių globėja. Daugelį metų žaidėme šį žaidimą ir vieną kartą gavome iš broliškų respublikų peilį į nugarą.“
Rusija turinti savo transporto maršrutus, o jei jų nėra, užsimojusi sukurti, kad nebereikėtų vežti krovinių per Baltijos šalis. „Maskva ramiai stebi, kaip Lietuvos, Latvijos ir Estijos lyderiai stengiasi ištrūkti iš spąstų, į kuriuos įkliuvo.
Jie negalvojo, kad Rusija paliaus juos kentėti. Jie priprato tik viską gauti iš Rusijos ir atsimokėti užuojauta, bet dabar lesyklėlė užsidarė. Gyvenkite patys sau be blogos rusų kalbos. Kremliui tokie santykiai nereikalingi“, – galiausiai apibendrinta.
Filmukas pasirodė „Facebook“ puslapyje „YouTube Bajak Gaming“, turinčiame 94 tūkst. sekėjų, bet jau peržiūrėtas beveik 130 tūkst. kartų, sulaukęs 1 tūkst. komentarų ir 2,6 tūkst. reakcijų. Nors puslapio šeimininkas sakosi esąs žaidimų kūrėjas, pastaruoju metu čia dominuoja įrašai apie Rusiją ir jos santykius su Vakarų šalimis.
Mitai apie SSRS nenyksta
Išsakytos mintys nepagrįstos jokiais faktais, istoriniais duomenimis, statistika, politikų, ekspertų ir pan. komentarais. Internete nesunkiai randama informacija rodo, kad dauguma jų prasilenkia su realybe.
Pavyzdžiui, kad Baltijos šalys buvo palaikomos visais įmanomais būdais. Jau pats jų įtraukimas prievarta į SSRS paneigia šį teiginį – tai įvyko ne savo noru ir ne po draugiško susitarimo.
Lietuva su kaimynėmis į SSRS akiratį pateko šiai ir Vokietijai 1939 m. pasirašius vadinamąjį Molotovo–Ribbentropo paktą, kuriuo buvo pasidalytos interesų sferos Rytų Europoje.
Po to sovietai pasiūlė Lietuvai derybas, per kurias jos atstovus supažindino su slaptaisiais susitarimais.
Panaudojusi spaudimą Maskva pasiekė, kad būtų pasirašyta Vilniaus regiono perdavimo Lietuvai bei Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis, pagal kurią Lietuvai buvo perleistas tuo metu Raudonosios armijos užimtas Vilniaus kraštas, o keturiose šalies vietovėse buvo dislokuota 20 tūkst. Raudonosios armijos karių.
Suprasdama grėsmę valstybingumui, Lietuvos vyriausybė nepritarė Raudonosios armijos įgulų dislokavimui, tačiau, įvertinusi tarptautinę padėtį ir galimas atsisakymo pasekmes, nusileido. Taip mūsų šalis prarado neutralios valstybės statusą ir galimybę vykdyti savarankišką užsienio politiką, buvo sudarytos prielaidos mūsų šalies okupacijai, kuri prasidėjo 1940 m. birželio 15 d., kai Raudonoji armija peržengė sieną).
Sulaužydami pagrindines tarptautinės teisės normas, sutartimis įtvirtintus pasižadėjimus, taip sovietai įvykdė agresiją prieš Lietuvą ir karine jėga primetė jai savo valią.
Tuomečiai įvykiai detaliai ir su gausia vaizdo medžiaga aprašyti tinklalapyje archyvai.lt ir Seimo nario, tuomet dar būsimojo krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko knygelėje „Istorijos pamokos: 1940 m. tylioji okupacija“.
Taip pat skaitykite: Istorikas paaiškino, kiek iš tiesų kainavo „nemokami“ butai SSRS
Mitas, kad Sovietų Sąjungoje gyventi buvo gera ir patogu. Nostalgiški pareiškimai, kad, pavyzdžiui, anuomet buvo dalijami nemokami butai ar kad už vidutinį atlyginimą buvo galima neblogai apsipirkti.
Tiesioginį šoko poveikį mūsų ūkiui ribos per pastarąjį dešimtmetį sumenkusios ūkio ir finansų sistemos sąsajos su Rusija.
Ne tik negalima sakyti, jog viskas buvo pigu (nors iš kapeikomis surašytų kainų gali susidaryti toks įspūdis), – kai kurių dalykų reikėdavo laukti ištisus ilgus metus.
Taip pat skaitykite: Pinigai SSRS: jų buvo, bet kai kurių prekių tekdavo laukti dešimtmečius
SSRS Baudžiamasis kodeksas (BK) numatė nuo 3 iki 8 metų kalėjimo už taip vadinamąjį „valiutos operacijų taisyklių pažeidimą“, o kai kuriais atvejais prekeiviams užsienio valiuta net buvo skiriamos mirties bausmės.
Ekonomikoje – linksmieji kalneliai
Nors iki šiol populiarus naratyvas, esą Baltijos šalys esančios „rusiškos žemės“ (šis tiksliai neapibrėžtas terminas ateina iš Viduramžių metraščių, o tuo metu gyvavusi Lietuvos Didžioji Kunigaikštytė ne tik nebuvo rusų, bet priešingai – kai kurios rusų gyventos teritorijos priklausė kaip tik jai), santykiai su Rusija nebuvo globėjiški.
Klaidingas ir įraše skambantis teiginys, kad mūsų regionas „priprato tik viską gauti iš Rusijos“. Per tris dešimtmečius tarp Lietuvos ir šios šalies buvo susiklostę daugiau mažiau įprasti ir dvipusiai ekonominiai santykiai. Kitaip tariant, vyko ir eksportas, ir importas, buvo investuojamos nemažos lėšos.
Taip pat skaitykite: Istoriją interpretuoja savaip: skleidžia melą, esą Baltijos šalys – rusų žemės
Pernai prekybos su Rusija apyvarta siekė 8,25 mlrd. eurų (ji buvo eksporto ir prekybos apskritai partnerė Nr. 1, importo – Nr. 3). Eksportuota prekių už 3,75 mlrd. eurų (daugiausia – 24 proc. – mašinų ir mechaninių įrenginių, 10 proc. iš šios sumos teko elektros mašinoms ir įrangai, 7 proc. – įvairiems gėrimams ir actui).
Importo iš Rusijos apimtis pernai siekė 4,5 mlrd. eurų ir per metus išaugo 75 proc. Daugiausia importuotas mineralinis kuras, alyvos ir jų produktai – 69 proc.), geležis ir plienas (5 proc.), mediena ir jos dirbiniai, medžio anglys (4 proc.).
2020-aisiais prekybos apyvarta sudarė 6,46 mlrd. eurų (tad iki pernai padidėjo 29 proc.). Lietuva į Rusiją eksportavo prekių už 3,83 mlrd. eurų, importavo – už 2,63 mlrd. eurų.
Rusijos tiesioginės investicijos Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje sudarė 258 mln. eurų (mažiausiai per porą metų, pagal šį rodiklį ji buvo 17-a). Šių metų pradžioje jos šoktelėjo iki 281 mln. eurų, bet pernai antrą ketvirtį buvo pasiekusios ir beveik 313 mln. eurų. Tad neteisinga įrašu „Facebook“ bandoma įpiršti mintis, kad „lesyklėlė užsidarė“ tik pastaraisiais mėnesiais sugriežtėjusius pozicijai dėl Rusijos veiksmų.
Lietuvos tiesioginės investicijos Rusijoje pernai sudarė 124 mln. eurų (1,3 proc. visų investicijų užsienyje, pagal šį rodiklį ši šalis buvo 10-a). Reiškia, Rusija nebuvo ir pagrindinė užsienyje dirbančių verslininkų „maitintoja”.
Rusija pastaraisiais metais užima 9 vietą Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriuje. Statistika rodo neįprastą tendenciją.
Pernai (kai galiojo tam tikri ribojimai dėl COVID-19), palyginti su 2020-aisiais, atvykusiųjų iš šios šalies buvo drastiškai sumažėję – nuo beveik 35 tūkst. iki 5,4 tūkst. (-84,5 proc.), jie sudarė nebe 9,7 proc., o tik 2,9 proc. apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų užsieniečių.
Šiemet (nepaisant karo Ukrainoje ir vizų išdavimo Rusijos piliečiams apribojimo) rodikliai šoko į viršų – vien iki liepos jų apsilankė daugiau nei 18 tūkst. (augimas – 235 proc.), tad užpernykštis rodiklis gali būti ir viršytas.
Bręstant regioniniam rytinių Europos Sąjungos (ES) narių sprendimui neįsileisti turistines vizas turinčių Rusijos piliečių, Lietuva imasi apriboti jų įleidimą. Vyriausybės nutarimo projekte dėl nepaprastosios padėties pratęsimo siūloma nustatyti, kad „ribojamas Rusijos Federacijos piliečių vykimas per ES išorės sieną“. Patekti galėtų tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys asmenys.
Ekonomistai brėžia įvairius scenarijus
Į filmuke nuskambėjusį retorinį klausimą, „ar Baltijos šalys išgyvens be mūsų paramos“, atsako Lietuvos banko (LB) analizė. Ekspertų teigimu, karas prieš Ukrainą pirmiausia yra žmogiškoji tragedija, bet ji turės pasekmių ir ekonomikai, kurią jau gerokai paveikė pandemija.
Karas ir vis griežtinamos sankcijos Rusijai bei Baltarusijai veikia pasaulio ekonomiką įvairiais kanalais – per tarptautinę prekybą, energijos išteklių ir kitų žaliavų kainų šuolius, finansų sektorių, kapitalo ir valiutų rinkas, investuotojų ir vartotojų pasitikėjimą.
Važiuoju per Maskvą ir visur – tokios pat automobilių grūstys kaip anksčiau.
Tiesioginį šoko poveikį mūsų ūkiui ribos per pastarąjį dešimtmetį sumenkusios ūkio ir finansų sistemos sąsajos su Rusija.
Eksportas į Rusiją 2020 m. ketvirtą ketvirtį – 2021 m. trečią ketvirtį sudarė 6 proc., į Ukrainą ir Baltarusiją – po 3 proc. viso eksporto. Visiškas šių rinkų praradimas iki 2024 m. esą galėtų lemti iki 3 proc. punktų lėtesnį šalies ekonomikos augimą. Importo iš šių šalių apribojimas, tikėtina, lems laikinus gamybos trikdžius dėl žaliavų trūkumo, o radus kitus tiekėjus jų įsigijimo sąnaudos bus didesnės.
LB teigimu, dėl karo ekonominių pasekmių kitoms Lietuvos eksporto partnerėms mažės ir bendra užsienio paklausa, o tai blogins lietuviško eksporto augimo perspektyvas. Brangstanti nafta ir gamtinės dujos didins elektros energijos, šildymo ir transporto sąnaudas ir skatins infliaciją. Atokvėpį lemtų nebent didesnis energijos išteklių kainų kritimas biržose, o pasekmes vartotojų piniginėms – tinkami kompensaciniai mechanizmai.
Padidėjęs neapibrėžtumas greičiausiai bent trumpuoju laikotarpiu stabdys verslo investicijas, lems gyventojų pasirinkimą taupyti ir vartoti mažiau. Darbo rinką galimai paveiks ir pabėgėlių iš Ukrainos srautas. Jei dalis jų ilgesniam laikui lietų Lietuvoje ir įsilietų į darbo rinką, tai padėtų spręsti darbuotojų trūkumo problemą.
Kol kas esą sudėtinga vertinti tikėtiną ekonomikų raidą, todėl LB ekonomistai parengė tris scenarijus. Pagal konvencinį (remiantis kovo 1 d. turėtais duomenimis), Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc.
Šoko scenarijaus (pagrįsto prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d.) atveju, BVP padidės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc. Stipresnio šoko scenarijaus atveju BVP sumažėtų 1,2 proc., o infliacija siektų 11,5 proc.
Prikūrė žinomų kompanijų kopijų
Nors pasaulio ekonomika šiuo metu išgyvena itin sunkius laikus, karas Ukrainoje daug kainuos ir pačiai Rusijai. Užsienio žiniasklaida skelbia, kad šiai valstybei visų pirma ES imtos taikyti sankcijos gerokai apsunkino gyvenimą paprastiems žmonėms. Ne vienam teko apriboti išlaidas ir dairytis papildomo darbo, kai kurių prekių reikia gerokai paieškoti.
Daugelis kompanijų tiesiog paliko Rusijos rinką, tačiau žmonės viliasi, kad tai bus į naują – Rusija prisimins, kad daugelį dalykų galima pagaminti vietoje iš savų išteklių. Vietoj pasitraukusių prekės ženklų greitai atsirado vietinės jų kopijos: greito maisto restoranus „McDonald’s“ pakeitė „Вкусно – и точка“ („Skanu ir taškas“), o kavinių tinklą „Starbucks“ – „Stars Coffee“, kurių logotipas stebėtinai panašus į amerikietiškųjų.
Tiesa, pareigūnai pripažįsta, kad kai kuriems komponentams (pavyzdžiui, mikroschemoms) rasti pakaitalų bus sunku.
Ūkis jau pajuto sankcijų poveikį. BVP antrą ketvirtį susitraukė 4 proc., palyginus su tuo pačiu periodu pernai. Manoma, kad šį ketvirtį smukimas paspartės iki 7 proc.
Tiesa, kai kuriais aspektais Rusijos ekonomika pademonstravo didesnį atsparumą, nei tikėtasi. Nors vasarį ir kovo pradžioje rublis buvo praradęs 30 proc. vertės, vėliau grįžo į ankstesnį lygį. Infliacija ėmė lėtėti (nuo 17,8 proc. balandį iki 14,9 proc. rugpjūtį).
„Važiuoju per Maskvą ir visur – tokios pat automobilių grūstys kaip anksčiau“, – CNN cituoja Andrejų Nečiajevą, kuris 1992-93 m. buvo Rusijos ekonomikos ministras.
Jo ir kitų analitikų vertinimu, padėjo tai, kad Indija ir Kinija susiviliojo pigia rusiška nafta, bet tai esą viso ūkio neišgelbės – jis ėmė trauktis ir greičiausiai Rusijos laukia užsitęsęs nuosmukis.
„Bloomberg“ pavyko pamatyti ataskaitą, kurioje pareigūnai ir ekspertai įvertino tikrąjį Rusijos ekonominės izoliacijos dėl invazijos į Ukrainą poveikį. Ji esą piešia kur kas baisesnį vaizdą nei pareigūnai paprastai daro optimistiniais viešais pareiškimais.
Du iš trijų ataskaitoje pateiktų scenarijų rodo, kad kitais metais traukimasis paspartės, o ekonomika grįš į prieškarinį lygį tik dešimtmečio pabaigoje ar dar vėliau. „Inertiškas“ scenarijus rodo, kad ekonomika kitais metais nukris 8,3 proc. žemiau už pernykštį lygį, o „streso“ scenarijus – kad 2024 m. ūkis susitrauks 11,9 proc., palyginti su pernai.
Staigus Europos atsisakymas pirkti Rusijos naftą ir dujas gali paveikti jos galimybes aprūpinti savo rinką. Šalis susidurianti su blokada, kuri „paveikė praktiškai visas transporto formas ir toliau stabdo šalies ekonomiką“. Skaičiuojama, kad iki 2025 m. šalį gali palikti net 200 tūkst. informacinių technologijų specialistų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
