Joninių dieną Kremliui artimos retorikos nevengiančiame tinklalapyje bukimevieningi.lt publikuotas straipsnis, pavadintas „Dėl Fukušimos daugiau nei trečdalis pasaulio vandenynų yra užteršti – padėtis blogėja“. Tekstu pasidalino beveik 80 feisbuko vartotojų, o nuoroda į straipsnį atsirado socialinio tinklo grupėse „Bukimevieningi.lt“, „Lietuviai“ ir „Už didingą Lietuvą“.
Straipsnyje teigiama, kad žiniasklaida yra tildoma ir skatinama nekalbėti apie 2011 m. kovo 11 d. žemės drebėjimo ir cunamio sukeltos Fukušimos atominės elektrinės avarijos pavojų. Esą išaiškėjus tiesai – kiltų panika.
Šešerių metų senumo melas
Straipsnis iliustruojamas žemėlapiu, kuris esą parodo dėl Fukušimos atominės elektrinės avarijos Ramiajame vandenyne pasklidusią radiacijos taršą. Nors paveikslėlis yra tikras, jame nėra pavaizduota radiacijos tarša.
Faktų tikrinimo veteranai Snopes.com šį mitą paneigė dar 2013 m. Internete plačiai paplitusioje nuotraukoje pateikiamas ne radiacijos lygis Ramiajame vandenyne, o 2011 m. kovo 11 d. vykusio žemės drebėjimo sukeltų bangų aukštis.
Bukimevieningi.lt publikuoto paveikslėlio autorius – Jungtinių Valstijų Nacionalinė vandenynų ir atmosferos agentūra (NOAA). Agentūros logotipas matomas paveikslėlyje, tačiau iš jo pašalinta grafiko legenda.
Kitoje pastraipoje teigiama, kad 80 proc. radioaktyviųjų medžiagų iš Fukušimos pateko į Ramųjį vandenyną, o tai esą daugiau nei po atominių avarijų Černobylyje 1986 m. ar JAV Trijų mylių saloje 1979 m.
Pastarasis teiginys – 2016 m. JAV transliuotojo PBS internetiniame tinklalapyje publikuoto jūrų radiochemiko Keno Buesselerio straipsnio vertimas. Tiesa, bukimevieningi.lt pateikiama tik skandalingai skambanti PBS straipsnio dalis. Pamirštama paminėti, kad skaičius 80 proc. skirtas iliustruoti taršą pirmosiomis avarijos akimirkomis.
Teiginį, kad radioaktyvių nuotekų srautas beveik visiškai sustabdytas – straipsnio autoriai pasirinko palikti nuošalyje. Nors radioaktyvių medžiagų į vandenyną patenka per gruntinius vandenis, tačiau tam, kad būtų pasiekti avarijos metu buvę lygiai nuotekos turėtų nepertraukiamai tekėti dar 5 tūkst. metų.
Radiaciją iliustruoja šiukšlėmis
Straipsnis toliau tęsiamas teigiant, kad radiacija Ramiajame vandenyje skleidžiama vandenyno per Kurosijo srovę. Tai taip pat K.Buesselerio teiginys. Tiesa, prestižinio Woods Hole ikeonografijos instituto (WHOI) narys ramina, kad radiacijos lygiai tokie maži, kad juos aptikti gali tik itin jautriais prietaisais, o radiacijos taršos lygis žmogui nėra kenksmingas.
Toliau straipsnyje pateikiama iliustracija, turinti parodyti radiacijos paplitimo kelią, o iliustruojama dar vienu NOAA grafiku. Tiesa, „Google“ paieška atskleidžia, kad paveikslėlyje pateikiama ne radiacijos taršos sklaida, o Ramiojo vandenyno srovių formuojamos žmogaus išmestų šiukšlių salos.
Įdomu tai, kad pateikiamame paveikslėlyje galima įžvelgti NOAA nuorodos adresą, kuriuo lankytojai nukreipiami į tinklalapį apie jūrų užterštumą šiukšlėmis.
Tačiau pagrindinis straipsnio akcentas – jo pabaiga. Teigiama, kad „šis Fukušima-1 įvykis rodo, kad ir sąžiningiausia skaitoma Japonija slepia nuo žmonijos padarinius ir bando nutylėti padarinius, kurie atsilieps visos planetos gyventojams“.
Suprasti tariamą Japonijos paslaptingumą – sudėtinga. Visi bukimevieningi.lt straipsnyje pateikiami teiginiai yra prieinami viešai. Dar daugiau, Japonija neneigia radiacijos taršos bei nemaskuoja milžiniškų Fukušimos reaktorius aušinančio užteršto vandens rezervuarų.
Japonijos žiniasklaidoje anglų kalba galima aptikti ne vieną straipsnį apie Fukušimos operatoriaus TEPCO planus, kritikos dėl saugyklų saugumo bei nuogąstavimų dėl dešimtmečius truksiančio elektrinės ardymo.
Černobylio ir Fukušimos avarijas 15min palygino dar 2016 m.
Fukušimos katastrofa 2011 m. kovo 11 d. įvyko dėl gamtos kataklizmų – žemės drebėjimo ir cunamio smūgio. Dar iki avarijos Japonijoje ne kartą buvo keliamas klausimas, ar atominis reaktorius – pajėgus atlaikyti cunamio jėgą.
Atėjus akistatai su realybe, pasitvirtino baisiausias scenarijus – žemės drebėjimas nutraukė elektros tiekimą jėgainės viduje, o sugedus dyzeliniams generatoriams, reaktoriai liko be aušinimo šaltinio. Dėl to reaktoriai ėmė lydytis.
Atominės elektrinės avarija Japonijoje laikoma didžiausia nuo 1986 m., kuomet sprogo atominės elektrinės reaktorius Černobylyje.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
