„Turkijos pavyzdys įrodė: NATO nekovotų už Baltijos šalis“, – skelbia tinklalapis bukimevieningi.lt. Nuoroda į publikaciją feisbuke pasidalinta keliasdešimt kartų, socialinio tinklo algoritmai nuorodą parodė daugiau nei 6 tūkst. kartų.
„NATO Turkijos pavyzdžiu įtikinamai parodė, kad 5 straipsnio dėl Baltijos šalių netaikys (...)“, – konstatuojama bukimevieningi.lt publikacijoje ir priduriama, kad Rusiją išprovokavusios Baltijos šalys liks be pagalbos iš Vakarų.
Kuo 4 skiriasi nuo 5?
Pirmiausia, reikėtų pastebėti, kad Turkija neprašė aktyvuoti 5-ojo NATO chartijos straipsnio, kurio pagrindu vienos Aljanso narės užpuolimas laikomas visų užpuolimu. Vietoj to, Turkija aktyvavo 4 straipsnį, kurio pagrindu sušaukiamas skubus saugumo tarybos posėdis.
Iškilus tiesioginei grėsmei Turkijai, ir šiai šaliai išreiškus pageidavimą, NATO valstybės neabejotinai reaguotų.
Nors NATO susikūrė 1949 m., pirmą kartą 4-asis straipsnis buvo aktyvuotas 2003 m. Tai padarė būtent Turkija. Vienintelis atvejis, kai 4-uoju straipsniu pasinaudojo ne Turkija – 2014 m., kuomet Lietuva, Lenkija ir Latvija paprašė sušaukti saugumo tarybą dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
Per kelerius pastaruosius metus Ankara yra dukart inicijavusi pasitarimus pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį. 2012 metais tokios konsultacijos buvo surengtos dukart – po incidento, kai vienas Turkijos karinis lėktuvas buvo numuštas Sirijos pajėgų. Dar vienos konsultacijos buvo surengtos 2015 metais po virtinės teroristinių atakų Turkijoje.
Po 2012 metų incidentų NATO sutiko dislokuoti Turkijoje oro erdvės gynybos sistemų „Patriot“.
Kolektyvinę gynybą įtvirtinantis 5-asis straipsnis iš esmės skiriasi nuo 4-ojo. Todėl modeliuoti Aljanso elgesį remiantis 4-ojo straipsnio aktyvavimu nėra pagrindo.
Įrodė ketinimus
Pasak Rytų Europos studijų centro (RESC) direktoriaus Lino Kojalos, nors Turkijos ir NATO santykiuose pastaruoju metu pasitaiko nesutarimų, nėra prielaidų manyti, kad Ankarai negaliotų 5-ojo straipsnio taikomos saugumo priemonės.
Karinio konflikto išvengti nori ne tik NATO, bet ir Turkija bei Rusija. RESC vadovo teigimu, tai įrodo ketvirtadienį planuojamas Rusijos ir Turkijos atstovų susitikimas.
„Bet iškilus tiesioginei grėsmei Turkijai ir šiai šaliai išreiškus pageidavimą, NATO valstybės neabejotinai reaguotų“, – 15min sakė L.Kojala.
Pašnekovas paaiškino, kad bandymai situaciją Turkijoje sieti su Lietuva, Latvija ir Estija, nėra tikslingi, nes kiekvienas atvejis reikalauja atskiro vertinimo, o NATO ne kartą įrodė, kad į regione kylančias saugumo grėsmes yra reaguojama.
Jungė Latviją prie Rusijos
Registrų centro duomenimis, VšĮ „Būkime vieningi“ steigėjai – įstaigai vadovaujantis Martynas Burkauskas, už antivalstybinę veiklą 2018 m. teistas Olegas Titorenka, Vygantas Kelertas bei bukimevieningi.lt tinklalapio tekstų ir vaizdo įrašų autorius Vaidas Lekstutis, dažnai pasirašantis Vaido Žemaičio vardu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
