Pasirašytos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisos, įtvirtinusios, be kita ko, migrantų „atstūmimus“ pasienyje ir Sienos apsaugos rėmėjų institutą antradienį buvo priimtos Seime, o trečiadienį – jau Prezidento pasirašytos.
Per šimtas tarptautinių bei nacionalinių žmogaus teisių ir humanitarinių organizacijų ir per 150 akademikų iš viso pasaulio praėjusią savaitę išsiuntė kreipimąsi į Seimo narius su prašymu nepriimti tarptautinei teisei ir praktikai prieštaraujančių įstatymo pataisų. Pasak pasirašiusiųjų, tarp kurių ir Global Lithuanian Leaders (GLL) Migracijos veiksmų darbo grupės pasitelkti pasaulinio masto migracijos ir pabėgėlių teisės ekspertai, Lietuvoje atsiras daug teisinio neapibrėžtumo, nes bandoma legalizuoti tarptautinės teisės draudžiamus nereguliarių migrantų atstūmimus ir uždrausti teisę į prieglobstį.
Karalienės Marijos Universiteto Londone ir Radboud Universiteto Neimegene migracijos teisės profesorė Elspeth Guild pabrėžė, kad „kolektyviniai išstūmimai“ yra tiesiog nesuderinami su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais išsamiai išnagrinėti visas asmens reikalavimo į apsaugą aplinkybes ir priimti sprendimą prieš išsiunčiant asmenį iš savo teritorijos ten, kur jam/jai gresia pavojus.
„Panašu, kad Lietuvos Parlamento priimtų pataisų tikslas yra išvengti įsipareigojimo negrąžinti asmenų, kurie prašo tarptautinės apsaugos (angl. non-refoulement). Tokį tarptautinį principą numato Pabėgėlių konvencijos 31 straipsnis, Jungtinių Tautų (JT) konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 3 straipsnis, JT konvencijos prieš priverstinį dingimą 16 straipsnis – visas šias konvencijas Lietuva yra ratifikavusi“, – teigia Elspeth Guild.
Nepaisant tarptautinių ir nacionalinių organizacijų, akademikų, žurnalistų, ir ekspertų raginimų, 2023 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisas.
Nors tikėtasi, jog Lietuvos Respublikos Prezidentas, kaip vienas iš demokratinės valstybės svertų, gali sustabdyti tarptautinei teisei prieštaraujančius įstatymo pakeitimus, šis pataisas pasirašė jau kitą dieną, neskyręs laiko diskusijoms su ekspertais ar visuomene. Prezidentas neatsižvelgė ir į Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės Dunjos Mijatovič raginimus atmesti įstatymo pataisas, kaip keliančias grėsmę žmogaus teisių įgyvendinimui.
Balandžio 27 d. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja išplatino pranešėjo Pierre-Alain Fridez pareiškimą, kuriuo reiškiamas susirūpinimas dėl priimtų pataisų teisėtumo. Būtent dalyvavimas tokiose tarptautinėse žmogaus teises gerbiančiose organizacijose kaip Europos Taryba ir skiria Lietuvą nuo Baltarusijos.
„Labai liūdna, kad prezidentas Gitanas Nausėda neišgirdo migracijos srities ekspertų bei žmogaus teisių srityje dirbančių organizacijų argumentų. Šios pataisos – smūgis Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje arenoje. Užuot ieškoję humaniškų, tvarių ir ilgalaikių sprendimų, legalizuojame abejingumą, smurtą ir mirtis pasienyje“ – sako Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė Monika Guliakaitė-Danisevičienė.
Lina Vosyliūtė, Globalios Lietuvos Lyderių (GLL) Migracijos veiksmų darbo grupės iniciatorė, ragino ieškoti alternatyvų pasitelkus GLL bei viso pasaulio ekspertus, kad būtų atremta Baltarusijos provokacija, o ne lengva ranka perkelta atsakomybė pabėgėliams ir kitiems migrantams. „Šios pataisos ne tik kelia pavojų sieną kertančių žmonių sveikatai bei gyvybei, bet taip pat skelia pleištą į demokratijos pamatus, tokius kaip teisinė viršenybė, žodžio laisvė ir atskaitomybė už tai, kas vyksta pasienyje.“
Nors įstatymo pataisos įsigalios netrukus – nuo gegužės 3 d. – protestas skirtas pademonstruoti, jog visuomenė nesutinka prisiimti atsakomybės už pasienyje įvyksiančius sveikatos sužalojimus ir žmonių mirtis, ir kad Seimo priimtas, o Prezidento per vieną dieną patvirtintas įstatymas yra vienas rimčiausių žmogaus teisių pažeidimų nepriklausomybės laikotarpiu.
„Lietuva siekia įteisinti nusikaltimus žmogiškumui. Apgręžimai žiemą ar tamsiu paros metu kelia pavojų gyvybei, prilygsta nužmoginimui ir smurtui prieš beginklius, miške atsidūrusius, užsieniečius. Tokie žmogaus teisių suvaržymai reiškia, kad Lietuva pasirinko sėsti į baudžiamųjų suolą tarptautiniuose teismuose. Belieka protestu reikšti nusivylimą, gėdą ir pyktį bei toliau dėti visas pastangas priešintis smurtui ir žmonių dehumanizavimui mūsų pasienyje.“ – teigia teisininkė, humanitarinės organizacijos „Sienos grupė“ savanorė Emilija Švobaitė.
Protestą organizuoja „Sienos grupė“ ir Lietuvos žmogaus teisių centras.
